1 Paskutinis redagavo Gijo (2013-12-17 20:21:31)

Tema: Europiada Klaipėdoje

http://s019.radikal.ru/i621/1312/a2/d09dbcf4ea39.jpg


Daugelis klaipėdiečių patyrė didelį malonumą nors trumpam prisiliesdami prie nevisiškai žinomos kultūrinės srovės -Europiados. Daugeliui žinomos lietuviškos , latviškos ir estiškos dainų ir šokių chorų šventės, kurios prasidėdavo atrankiniais renginiais rajonų lygiu ir užsibaigdavo Vilniuje. Tai didžiulis kultūrininkų ir dalyvių darbas nešantis malonias akimirkas tiesioginiams dalyviamsir žiūrovams tiesiogiai ir per televiziją.Europiada – didžiausias tarptautinis Europos folkloro kultūros festivalis kasmet vykstantis vis kitoje šalyje. Visi festivalio metu vykstantys renginiai yra nemokami.

http://s019.radikal.ru/i615/1312/41/e305ad6b097e.jpg

Pirmoji Europiada įvyko 1964 m. Antverpene, Belgijoje. Pirmeiji Europiados rengėjai buvo Mon de Clopper (1922 – 1998) ir Robert Müller-Kox. Po Mon de Clopper mirties festivalio prezidentu tapo Bruno Peeters. 2009 m. Europiada įvyko Klaipėdoje.
Atrodė, jog klaipėdiečiai ir miesto svečiai užmiršo visus "Europiados" metu kilusius nesklandumus. Šypsotis, ploti ir mojuoti kolektyvams iš daugiau kaip 20-ies šalių nesutrukdė nei žaliais dažais sutepti rūbai, nei klibėjusios scenos ar sausakimši autobusai. Tiesa, ne vienas pasigedo aiškių užrašų ant kolektyvus pristatančių lentelių. Kartais net nebuvo įmanoma suprasti, kokiai šaliai kolektyvas atstovauja.
Klaipėdiečiai neslėpė nuostabos ir pasitenkinimo. Ne vienas pabrėžė iki šiol neregėjęs tokios nuoširdžios ir linksmos šventės, kuri suvienytų skirtingų tautybių ir amžiaus žmones. Daugelis stebėjosi, jog apie tris valandas trukęs paradas neprailgo, nes kiekvienas kolektyvas džiugino skirtingais pasirodymais.

http://s019.radikal.ru/i629/1312/2b/4b4120e830d9.jpg

Ant scenos vienas po kito lipo skirtingų šalių kolektyvai, kurie šokti privertė kone kiekvieną žiūrovą.

http://s017.radikal.ru/i437/1312/b6/0e07646a6c99.jpg

Tiek tradicinės folklorinės dainos, tiek savitai atliktos populiariausios visų laikų melodijos nepaliko abejingų. Teatro aikštėje nesiliovė važinėję gyvi "traukinukai". Nepažįstami žmonės susikabinę už rankų ar pečių į ilgiausias gyvas grandines šokio žingsniu sukosi po visą aikštės teritoriją.
Minia ošė, dainavo ir gausiais plojimais palaikė koncertavusius kolektyvus. Dar ilgai aplink skambėjo susižavėjimo šūksniai. Nuo šokių suplukę "Europos baliaus" dalyviai stebėjosi, jog šitaip linksma gali būti visiškai skirtingiems žmonėms ir tam nereikia alkoholio upių.
Ne vienas prisipažino, jog iki šiol apie "Europiados" šventę net nebuvo girdėjęs, tačiau po patirtų įspūdžių norėtų, jog "Europiada" į uostamiestį atvyktų vėl.
Į uostamiestį atvyko 166 kolektyvai, kurie atstovavo 24 valstybėms. Į Klaipėdą ši šventė pritraukė per 4 tūkst. šokėjų, atlikėjų bei muzikantų iš Estijos, Latvijos, Belgijos, Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Slovakijos, Graikijos, Škotijos, Airijos, Armėnijos, Grenlandijos, Kipro ir kitų šalių.
    1964 Antverpenas  Belgija
    1965 Dortmundas  Vokietija
    1966 Antverpenas  Belgija
    1967 Valensija  Ispanija
    1968 Antverpenas  Belgija
    1969 Marche-en-Famenne  Belgija
    1970 Herzogenauračas  Vokietija
    1971 Antverpenas  Belgija
    1972 Antibas  Prancūzija
    1973 Nuoras Italija
    1974 Antverpenas  Belgija
    1975 Marbelja  Ispanija
    1976 Antibas  Prancūzija
    1977 Nuoras  Italija
    1978 Viena  Austrija
    1979 Antverpenas  Belgija
    1980 Švalmstadas  Vokietija
    1981 Martignis  Šveicarija
    1982 Chichonas  Ispanija
    1983 Viena  Austrija
    1984 Renas  Prancūzija
    1985 Turinas  Italija
    1986 Figueira  Portugalija
    1987 Miunchenas  Vokietija
    1988 Antverpenas  Belgija
    1989 Libourne  Prancūzija
    1990 Valjadolidas Ispanija
    1991 Renas  Prancūzija
    1992 Figueira  Portugalija
    1993 Horsensas  Danija
    1994 Frankenbergas  Vokietija
    1995 Valensija  Ispanija
    1996 Turinas  Italija
    1997 Martignis  Šveicarija
    1998 Renas  Prancūzija
    1999 Bairoitas  Vokietija
    2000 Horsensas  Danija
    2001 Zamora  Ispanija
    2002 Antverpenas  Belgija
    2003 Nuoras  Italija
    2004 Ryga  Latvija
    2005 Kemperas  Prancūzija
    2006 Zamora  Ispanija
    2007 Horsensas  Danija
    2008 Martignis  Šveicarija
    2009 Klaipėda  Lietuva
    2010 Bolzane Italija
    2011
    2012 Tartu Estija
    2013 Gothos Vokietija


Estai savo kraštiečių aktyvumą motyvuoja giliai įsišaknijusia dainų švenčių tradicija. Maža šalis būtent per dainų šventes sakosi išsaugojusi savo tautiškumą, prieš 20-metį leidusį valstybei atkurti nepriklausomybę. Tartu net veikia muziejus, pristatantis estų dainų švenčių istoriją nuo pat jos ištakų iki šių dienų. Estams tai svarbi savasties dalis. Universitetinis miestas gali pagrįstai didžiuotis ir didžiuojasi išpuoselėta vasaros koncertų estrada, skirta masinėms dainų šventėms.2012m. jau praeitis, nes jau 2013m šventė vyko Vokietijos pietuose Gothos mieste, kur nemažai kolektyvų iš lietuvos dalyvavo ir buvo puikiai įvertinami plojimais ir gerais atsiliepimais.
Klaipėda vėl laukia savo eilės šiam nuostabiam reginiui ir jeigu šalies ar miesto biudžetas leis-bus rasta galimybė pakartotinai surengti Europiados renginį ir vėl.
https://www.facebook.com/poilsines/