Tema: Pakruojo dvaras, paslaugos

http://s005.radikal.ru/i212/1311/75/42237e9b4d9b.jpg

http://s017.radikal.ru/i416/1311/f4/4536dedad92f.jpg


Pakruojo dvaras
– didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Dvare išlikę net 34 autentiški pastatai.2004 metais Vyriausybė dvarą valdymą patikėjo Pakruojo rajono savivaldybei.
1531 m. rašytiniuose šaltiniuose yra minima Pakruojo dvarvietė. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, pirmieji žinomi dvaro savininkai – Martinavičiai. Pakruojo dvarą yra valdę ir didikai Zabielos, taip pat ir J.Burba bei grafai Miunsteriai.

http://s50.radikal.ru/i127/1311/65/e9ef7e707ced.jpg

http://s58.radikal.ru/i162/1308/d7/68e668593e8b.jpg

Nuo 1780 iki 1940 m. dvarą valdė baronai fon Ropai. Tai buvo daugelio aplinkinių dvarų – Akmenėlių, Naujadvario, Šukionių, Juknaičių, Liberiškio, Maldžiūnų, Pajiešmenės, Žydmiškio ir Kalevų - centras. Klestėjimo metu (XVIII a.–XIX a.) dvarui priklausė apie 30 tūkst. ha žemės ir miškų.

http://s019.radikal.ru/i606/1311/e4/08b8ad3b9c2e.jpg

Šios giminės herbas  yra skydas sidabrinės spalvos pagrindu, ant jo gegnės fragmentas su 5-iais iškylimais,ant skydo riterio šalmas,virš jo barono karūna su 5-mis povo plunksnomis

Ropų giminė dabartinės Latvijos teritorijoje tvirtai įsikūrė XIII amžiuje , pirmieji Ropo  giminės proteviai gyveno jau nuo XI amžiaus, vienas iš šios giminės Ditrichas Fon Ropp 1493m buvo pasiuntiniu Maskvoje prie caro Ivano III .Kitas Kristoforasfon Ropas tarnavo Rusijos kariuomenėje ir mirė 1728m turėdamas generolo  laisnį.

Eduard von der Ropp gimė Latvijoje 1851m. dvarininkų Ropų šeimoje,jo motina buvo Vilniaus vicegubernatoriaus dukra, buvo susižadėjęs, bet jo sužadėtinė tragiškai žuvo, po to jis priėmė sprendimą tapti dvasininku ir baigė Kauno dvasininkų seminariją , po to Sankt Peterburgo universiteto  juridinį fakultetą ir buvo įšventintas į dvasininkus 1886m.

http://s017.radikal.ru/i402/1311/67/94126eeb5f9f.jpg

Vėliau tarnavo dvasininku Lvove, Saratove vėliau popiežius paskyrė vyskupu 1903-1907m. Vilniuje.  Jis buvo vienas iš lenkų katalikų demokratų partijos 1906m steigėjų (pirmininkas). Tais pat metais įsteigė laikraštį "Nowine Wilenskie"ir nuo 1906-1909m buvo laikraščio "Kurier Litewski" savininku.Nuo 1906m išrinktas į carinės Rusijos dūmos deputatus nuo Vilniaus gubernijos,ten aktyviai gynė prieš rusifikavimo politiką Lietuvoje , Lenkijoje ir Baltarusijoje, ko pasekoje  katalikų bendruomenėms buvo gražinti kai kurie vienuolynai, bažnyčios ir žemė ir išmokėtos piniginės kompensacijos. Organizavo masinį pravoslavų perėjimą į katalikybės tikėjimą ir už tai buvo ištremtas 1907m į Sankt Peterburge prie šventos Jekaterinos katalikų bažnyčios esantį vienuolyną ,

http://s020.radikal.ru/i709/1311/d2/0f12e3a3fbf1.jpg

po to 10m praleido, be teisės išvykti uždarame režime, savo brolio sodyboje. Po 1917m revoliucijos grįžo iš tremties į Sankt Peterburgą ir popiežius pervedė tarnauti  vyskupu į Mogiliovą, kur matydamas gręsiančius pilietinio karo baisumus , priėmė sprendimą iš Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją perkelti į Lenkijos Liublino miestą, vėliau šios akademijos pagrindu tapo Liublino universitetu.ir dabar vadinasi Jono PauliausII Liublino katalikų universitetas.
http://s020.radikal.ru/i710/1311/a6/8c31be31b652.jpg

Mirė 1939m. Poznanėje,palaidotas Belistoko katedroje.

Vienas iš Ropų giminės Rudolfas Ropas (manoma ,kad jis buvo kilęs iš Lietuvos Ropų giminės) nuolat gyveno Memelyje(dabartinėje Klaipėdoje ir buvo aktyvus NSDP narys, įdeologinis  prisijungimo prie fašistinės Vokietijos veikėjas 1939m, vėliau tapo Memelio miesto komendantu.

Apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas (vok. Wilhelm von der Ropp, 1748–1824) vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą. Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas (vok. Theodor von der Ropp, 1783–1852) suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Pirmieji pastatai statyti 1820 m., kiti – iki 1840 m.

http://s018.radikal.ru/i515/1311/26/fa4eeaa43700.jpg

Vokiečių kilmės dvaro valdytojas Hermanas fon Ropas savo valstiečius bausdavo be pasigailėjimo, garsėjo nuožmumu.

Priešpaskutinis dvaro savininkas buvo Leonas Ropas, po kurio mirties 1940 metais dvarą paveldėjo brolio Bruno sūnus Julius Ropas gimęs 1896m, vadinamas Šeduviniu, žuvo besitraukdamas Prūsijoje 1945m.
Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys (vienintelis Pakruojo krašte), didžiausias išlikęs 26 dvaro pastatų kompleksas (ansamblis) Lietuvoje. Seniausi dvaro pastatai – užeiga, spirito ir alaus daryklos. Dauguma dvaro pastatų ansamblio objektų yra XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios.



48,2 ha plotą užimančioje dvaro teritorijoje yra 43 statiniai, apjuosti 1840 m. mūryta tvora ir daugiau nei 150 metų senumo parkas, kuriame auga apie 26 rūšių medžių.

Pastatai sujungti į 4 grupes: centrinę – reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę. Yra žinoma, kad ansamblį statė vietiniai meistrai Vyčas, Svidras ir kiti. Dvaro savininkams fon Ropams patiko klasicizmas, todėl klasicizmo bruožai būdingi ir daugeliui ūkinių pastatų.

http://s51.radikal.ru/i131/1311/7f/ded90464b3f9.jpg

1940 metais dvare buvo dvaro rūmai, koplyčia, 9 kumetynai, 10 tvartų, 6 klojimai, 3 svirnai, alaus darykla, vėjo malūnas (pastatytas 1823 m.), vandens malūnas su lentpjūve, kalvė, garažas, skalbykla, malkinė, oranžerija, vištidė, silosinė.

http://s017.radikal.ru/i414/1311/63/51d8ba22744e.jpg

http://s017.radikal.ru/i426/1311/d2/29db398f94d3.jpg

http://s019.radikal.ru/i641/1311/b0/f5c79d0f0552.jpg

http://s019.radikal.ru/i617/1311/4e/a01d988eccd1.jpg

http://s020.radikal.ru/i719/1311/b7/5881012394f7.jpg

http://s020.radikal.ru/i709/1311/ed/5ebc146637ec.jpg

http://s61.radikal.ru/i171/1311/c6/04508668ee57.jpg

http://s019.radikal.ru/i621/1311/ca/ea16cc9a4614.jpg

http://i019.radikal.ru/1311/3d/600bb666c3e1.jpg

http://s019.radikal.ru/i641/1311/f9/ff792ff49e2a.jpg

http://i023.radikal.ru/1311/bc/aa124b38fed6.jpg

http://s019.radikal.ru/i639/1311/a9/b84af8f7b848.jpg


Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys centriniai rūmai su portiku, retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka (restauruotas 2001 m.).
Centriniai rūmai – stačiakampio formos dviejų aukštų pastatas, išsiskiria unikaliu Lietuvoje, trijų portikų panaudojimu rūmų pastate 6 kolonų pagrindinio fasado centre ir dar dvejais iš abiejų šoninio fasado pusių. Rūmuose dekoru bei puikia akustika išsiskiria ovalinė šokių (dar vadinama veidrodžių) salė. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios ir reprezentacinės patalpos, antrame aukšte – miegamieji. Ūkinis kiemas atskirtas arkomis. Pietiniame kiemo gale yra 2 svirnai. Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų.

http://i036.radikal.ru/1311/b7/1f73c093a516.jpg

http://s58.radikal.ru/i160/1311/5c/959ee5e20537.jpg

http://s017.radikal.ru/i423/1311/5f/fd54bcf5e121.jpg

http://s020.radikal.ru/i706/1311/dd/66584b408edb.jpg

http://s020.radikal.ru/i710/1311/13/dc6b0d4968f0.jpg

http://s020.radikal.ru/i720/1311/59/5eca8fce3e93.jpg


http://s020.radikal.ru/i721/1311/f6/7055b6137215.jpg





TIKRA NAKTIGONĖ PAKRUOJO DVARE

Naktigonė – senas lietuvių paprotys, kurio metu vasaros ar rudens naktį ganomi arkliai ir kiti galvijai. Visiems mylintiems žirgus, ištroškusiems romantikos, norintiems išsivaduoti iš kasdienės rutinos, išsiilgusiems naujų potyrių ir gamtos artumo - siūlome sudalyvauti naktiniame vasaros nuotykyje, kurį atsiminsite dar ilgai.

Naktigonės metu Jūsų laukia: nakties gaiva ir paslaptis, raibuliuojančios upės Kruojos krantas, po jodinėjimo šalia besiganantys legendiniai žirgai žemaitukai, liepsnojantis laužas, ant jo gaminami lietuviški patiekalai, taip pat kaimiškų užkandžių ir tikrų pakruojietiškų gėrimų ragavimas, gera kompanija ir istorija dvelkianti dvaro aplinka.

Siūlome atgaivinti šį paprotį ir patirti neišdildomų įspūdžių sudalyvaujant nakties nuotykyje kartu su draugais. Ganiava vykdavo pakaitomis: kol vieni miegodavo, ganydavo kiti, tačiau Jums nereikės miegoti pakaitomis, nes miegoti nebus kada!

Programa:

14 val. Jūsų sutiktuvės dvaro viešbutyje Stadala su paslaptingu Naktigonės gėrimu dangaus palankumui, naktinėtojų drąsumui. Apgyvendinimas jaukiame kambaryje.

Įsimintinas laikas gamtoje su gera kompanija iki aušros garantuojamas (veiklos eiliškumas bus aptariamas atvykus):

Jojimas žirgais ir jų naktigonė,

Liepsnojantis laužas ir ant jo gaminami patiekalai,

Lietuviškų užkandžių ir vietinio alaus degustacija,

Nakvynė dvaro viešbutyje Stadala,

Sotūs ir gardūs vėlyvi pusryčiai.

Sukūrus laužą ir einant prie paruošto kaimiško vaišių stalo, Jus pasitiks gyva akordeono muzika, kuri pakels nuotaiką ir neleis nejaukioms tylos pauzėms įsiterpti tarp naktingonaujančiųjų.

Kaina: 299 Lt asmeniui. Nuo 6 asmenų.

Susirinkus 7 asmenų grupei ir daugiau – 249 Lt asmeniui.


Paslaptinga meilės naktis autentiškame vėjo malūne

Pakruojo dvaro vėjo malūnas – vieta, persmelkta laiko ir istorijos vingių, turinti savo dvasią ir žavesį, kviečianti Jus bent vienai nakčiai pabūti jos valdovais. Visas autentiškas malūnas ir jo kerinti atmosfera priklausys tik Jums!

Jaukiai įsitaisę paslaptingame vėjo malūne, visą laiką galėsite skirti tik vienas kitam ir laimingo gyvenimo planams. Kino salėje Jums siūlome romantišką filmą, taures vyno ir užburiančią žvakių šviesą, kurioje galėsite vienas kitam šnabždėti meilės žodžius.

Po filmo seanso, pakilus vienu aukštu, Jūsų lauks nepaprasta nakvynė po malūno stogu. Minkšti patalai, pro nedidelius langelius besiskverbianti nakties ramuma ir užburianti žvakių šviesa pavers Jūsų naktį kupina šilumos, jaukumo ir atsiskleidžiančios paslapties.

Ryte jus pažadins aukštai patekėjusi saulė ir vasaros gaivuma. Naują aktyvią dieną pakviesime pradėti skaniais ir sočiais dvariškais pusryčiais.

Jei norėsite už papildomą mokestį galėsite pasilepinti pirtyje ar pasimėgauti SPA malonumais.

Kaina: 350 Lt


Daugiau informacijos apie dvarą: internetinėje svetainėje http://www.pakruojo-dvaras.lt/

Re: Pakruojo dvaras, paslaugos

Pataisyta