Tema: Plinkšių dvaras

http://i031.radikal.ru/1403/06/48c95902c8f6.jpg

Plinkšės – gyvenvietė Mažeikių rajono Šerkšnėnų seniūnijoje. Ją labiausiai garsina nuostabios Plinkšių ežero pakrantės, prie ežero stovintys grafo Konstantino Pliaterio dvaro rūmai ir šalia jų veikiantys poilsio namai - viešbutis.
XVI a. pabaigoje šios apylinkės priklausė Gruževskių giminei. XVIII a., jų šeimininku tapo T. Dluskis. Nuo XIX a. pradžios Plinkšėse šeimininkavo Broel-Plateriai. Tuo metu Plinkšės priklausė Ketūnų-Gardų dvarui, kurio centras buvo Šateikiuose.
Pirmosios žinios apie Plinkšių dvarą mus pasiekia iš 1717 m. 1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XIX a. viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai. Gyvi pasakojimai, kad šį dvarą jie išlošę kortomis. Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas vaizdingoje Plinkšių ežero pakrantės vietoje, netoli parko. K. Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Pagal išlikusius rašytinius šaltinius priimta sakyti, kadl ežero pakrantėje stovinčius dviejų aukštų neoklasicistinius Plinkšių dvaro rūmus pastatė Konstantinas Broel Plateris (gimė 1847 m. Šateikiuose, mirė 1899 m. Plinkšėse). Manoma, kad iš karto po vedybų (apie 1870 m.) jis Plinkšėse ėmė rengtis savo rezidenciją. Spėjama, kad rūmų statybos darbams vadovavo vokietis Rozenbankas iš Liepojos. Kas yra projekto autorius, nežinoma. Apie rūmus buvo įrengtas gražus parkas. Platerio sodybą sudarė trys dalys:
reprezentacinis dvaro branduolys, sodas ir ūkinė dalis. Po Konstantino Platerio mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga, kurios vyras buvo Lenkijoje gyvenęs Iljinskis-Kašauskas. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmus nusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą (vėliau ji reorganizuota į technikumą, kuris 1977 m. uždarytas). 1981 m. dvaro kompleksas perduotas „Mažeikių naftos” įmonei.

      http://i058.radikal.ru/1502/79/5b046f7b15f4.png


1983-1987 m. dvaro parko teritorijoje ši įmonė pastatė profilaktoriumą. 2004-06-22 dieną vykusiame aukcione Pinkšių dvaro ansamblis parduotas Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos dukterinei įmonei „Šiaulių Baltija“.
Iš pradžių rūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų – dar du aukštai. Du trylikaašiai fasadai buvo beveik identiški, rūmų centre – triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukšto langeliai. Prieš 1914 m. Plinkšių rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Reprezentacinės salės ir gyvenamieji kambariai buvo pirmame aukšte, o svečių – antrame. Po I-ojo pasaulinio karo (nuo 1918 m.) dvarą valdė jo įgaliotinis D’Ersevilis. Kai O. Kašauskienė mirė, jis tapo ir jos dukters Marijos globėju. 1934 m. dvaro centrą nusipirko Žemės ūkio ministerija ir čia įsteigė Žemės ūkio mokyklą (vėliau ji reorganizuota į technikumą, kuris 1977 m. uždarytas).
Nuotrauka daryta  apie 1939m.

  http://s009.radikal.ru/i310/1502/bc/0e34a9dfb31f.png


1981 m. dvaro kompleksas perduotas „Mažeikių naftos” įmonei. 1983-1987 m. dvaro parko teritorijoje ši įmonė pastatė profiloktoriumą.


     http://s013.radikal.ru/i322/1502/5f/f7727a3fee29.png

Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikusi reprezentacinė jo dalis. Čia rūmai, peizažinis parkas, pagrindiniai – Baltieji  vartai. Vakarinėje pusėje, išėjus pro Žaliuosius vartus, ant kalvelės, Plinkšių ežero pakrantėje, iš švedų laikų išlikusios kapinaitės. Jose ilsisi ir Plinkšių rūmų šeimininko Konstantino Platerio palaikai.
Paskutiniaisiais metais centriniai Plinkšių dvaro rūmai pradėti restauruoti, tačiau trūkstant lėšų, šių darbų niekaip neįstengiama užbaigti. Daugelis kitų senųjų dvaro pastatų jau visai baigia sunykti. Maloniai nuteikia tik gražiai tvarkomas senasis Plinkšių parkas.Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikusi reprezentacinė jo dalis. Čia rūmai, peizažinis parkas, pagrindiniai – Baltieji – vartai. Vakarinėje pusėje, išėjus pro Žaliuosius vartus, ant kalvelės, Plinkšių ežero pakrantėje, iš švedų laikų išlikusios kapinaitės. Jose ilsisi ir Plinkšių rūmų šeimininko Konstantino Platerio palaikai. Pasakojama, kad grafas buvęs palaidotas Švedkapyje (seniau čia yra buvusios kapinaitės), o naktį giminės slapčia jį išvežę į bendrą giminės kapavietę. Žmona to nežinojo ir pastatė paminklą. Jis buvo aptvertas tvorele, o kapavietė apsodinta medžiais. Priėjimas prie kapo iš abiejų pusių apsodintas eglėmis.  Paskutiniaisiais metais centriniai Plinkšių dvaro rūmai pradėti restauruoti, tačiau trūkstant lėšų, šių darbų niekaip neįstengiama užbaigti. Daugelis kitų senųjų dvaro pastatų jau visai baigia sunykti. Maloniai nuteikia tik gražiai tvarkomas senasis Plinkšių parkas.
Architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, vertę turinti Plinkšių dvaro sodyba į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta 2003 m. gegužės 13 d.
Sodybai priklauso:
rūmai (1880–1886 m.),
parkas,
didžioji ir mažoji oficinos,
ledainė, arklidžių liekanos,
ūkinis pastatas,
pieninė (XIX a. pab.),
K. Pliaterio (1847–1899) kapas su antkapiu (pastatytas 1899 m., antkapio autorius A. Volz).