Tema: Biržai pilis

http://s019.radikal.ru/i618/1312/d3/f40316788260.jpg


Pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą.


                                                http://s020.radikal.ru/i716/1312/5d/9c16a17982cf.jpg



1586 m. liepos 8 d. jis rašė savo broliui kardinolui Jurgiui Radvilai, kad Biržuose pradėta pilti pylimus, statyti pilies sienas ir tikimasi tais metais pilies sienas pakelti 4 uolektis (Lietuvos uolektis - 60,43 cm.; Krokuvos uolektis - 58,60 cm.; Romos uolektis - 59,62 cm.) bei išmūryti visus bokštus, o 1587 m. visus mūro darbus užbaigti. Perkasą kasdien kasdavo 200 žmonių. Meistrai ir amatininkai buvo italai ir vokiečiai.
      Pagrindiniai pilies statybos darbai užbaigti 1589 metais. Tų metų gegužės 1 dienos rašte Biržų miestui Radvila Perkūnas tai patvirtino: "Su Dievo pagalba naujai pastatėme mūsų Biržų pilį, o toje pilyje išmūrijome bažnyčią".
     Pilį pastačius, Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino privilegiją, suteikiančią Biržams Magdeburgo teises, herbą ir antspaudą. Privilegija duota Varšuvoje 1589 m. kovo 9 d.


                                    http://i022.radikal.ru/1312/2e/21c9ddd79ac1.jpg

      Pilis buvo pastatyta pagal teorinę kvadratinio plano bastioninių tvirtovių schemą. Fosa buvo 15 švedų pėdų (Švedų pėda - 28,69 cm.) gylio (4,45 m.), jos dugne būta griovio su vandeniu. Pylimo aukštis kartu su brustveru buvo apie 19 Švedų pėdų (5,64 m.). Kadangi pylimai vėliau buvo performuoti pagal nyderlandų pavyzdį, negalima nustatyti pirmosios pilies išorės poligono kraštinės ilgio. Iš 1625 m. plano tegalima apytikriai pasakyti , koks yra buvęs pylimų ir fosos skerspjūvis: jį sudarė 274 prentai (prentas - ilgio matas, lygus 10 Romos pėdų, kartais - 12 ar 15 pėdų. Romos pėda - 29,81 cm.; Lietuvos pėda - 30,215 cm.), arba 81,34m. Bastionų ir griovio šlaitai iš lauko buvo sutvirtinti mūro kiautu. Pylimų kampuose po žemėmis buvo išmūryti parako rūsiai. Pilis turėjo keturis bastionus, po vieną kiekviename pylimų kvadrato kampe.


http://s017.radikal.ru/i406/1312/53/02e23180ff18.jpg

        Rytinio pilies kiemo šone stovėjo vartų pastatas. Išliko po žemėmis tik apatinės jo sienų dalys. Būta dviaukščio 19,5 m. ilgio ir 11,7 m. pločio stačiakampio pastato. Jis buvo primūrytas prie gynybinės sienos išilgai rytinio pylimo. Į šiaurinį vartų pastato galą rėmėsi per fosą permestas medinis tiltas.
        Pilies kieme išsidėstė keli mūriniai pastatai. Svarbiausias iš jų - triaukščiai Radvilos Perkūno rūmai. Netoli rūmų, į vartų pusę, stovėjo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Kieme buvo arsenalas ir maisto sandėlis. 1625 m. švedų plane pažymėti dar keli mūriniai pastatai. Jų paskirtis kol kas nenustatyta.
       Nors pagrindiniai pilies statybos darbai užbaigti 1589 m., tvirtovė ir toliau buvo stiprinama ir tobulinama. 1597 m. jos arsenalas buvo papildytas Rygoje pagamintomis patrankomis. Biržų arsenalas iki 1625 m. buvo laikomas vienu geriausių Lietuvos – Lenkijos valstybėje. Ginklų kokybe ir gausumu jis nenusileido net karaliaus arsenalams. Biržų tvirtovėje sukaupta artilerija galėjo lygintis su Krokuvos miesto arsenalu, kuriame 1643 m. buvo 93 patrankos ir 15 mortyrų. 1637–1639 m. duomenimis, Biržų cekhauzas patrankų skaičiumi nusileido tik Varšuvos ir Marienburgo valdovo arsenalams, bet pranoko Gdansko, Lvovo ir daugelio kitų miestų arsenalus. 1660 m. Biržų tvirtovės arsenale saugotos 44 ketaus ir trys geležinės patrankos.

                    http://s020.radikal.ru/i707/1312/f6/4a896513a788.jpg

Neautentiška tvirtovės patranka



“Biržuose yra daug mano artilerijos, kuri nuo senų laikų buvo naudojama valdovo karinėms ekspedicijoms. Biržuose yra ir dalis karaliaus bei Respublikos patrankų”, – rašė kunigaikštis Kristupas Radvila.Per abu XVII a. karus su Švedija (1600 - 1629 ir 1655 - 1660 m.) Biržų pilis buvo svarbiausia Lietuvos karinė tvirtovė. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. Širvėnos ežeras). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.
Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.

Yra didelė tikimybė,kad šioje  pilyje tarnavo ar inspektavo pagal savo pareigas Kazimieras Simonavičius ,jis pat tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kovose su Maskva, totoriais ir kazokais.
Apie 1645 m. Vladislovas Vaza skyrė lėšų gilinti žinioms Nyderlanduose, kur K. Simonavičius dalyvavo tvirtovių kautynėse, susipažino su artilerijos bei karybos naujovėmis. 1648 m. grįžo į Abiejų Tautų Respubliką, kur buvo paskirtas vyriausiojo artilerijos vado pavaduotoju.
Vėliau 1648 m. Simonavičius išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.Svarbu yra tai, kad K. Simonavičius aprašymuose viską grindė matematiniais skaičiavimais ir fizikos dėsniais.Ji  labai greitai pateko į įvairias šalis.Kūrinys išverstas į prancūzų (1651 m.), vokiečių (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) kalbas. Vertimas lenkų kalba išleistas 1963 m. Lietuvių kalba veikalas nebuvo išleistas , bet tai nebuvo problema,kadangi išsilavinusi Lietuvos bajorija mokėjo po kelias kalbas. Yra didelė tikimybė,kad šios knygos rankraščiai pastūmėjo Konstantiną Ciolkovskį jau apibendrintai ir panaudojant  senas technines žinias pakelti raketų kūrimo teoriją į aukštesnį lygį. Beje Ciolkovskis turėjo tikėtina lietuviško kraujo, jo motina buvo totorė, o tėvas iš LDK , vieni tvirtina ,kad lenkas, kiti  lietuvis, bet laikysiu ,kad jis buvo lietuviško, nes visa tuometinė Lietuva neišvengė slavizmo tiek iš lenkų tiek iš rusų pusių .

Įdomi detalė.Į Biržus Augustas II

                                       http://i056.radikal.ru/1312/1e/ff44da55b083.jpg

su senatoriais ir ministrais iš Varšuvos per Kauną atvyko 1701 m. vasario 24 dieną. Petras I kartu su savo pareigūnais atvyko iš Maskvos per Polocką ir Daugpilį po dviejų dienų. Augustas II ir Petras I nuo savo pirmojo susitikimo prieš ketverius metus pajuto vienas kitam pagarbą, simpatiją, juos siejo bendri interesai ir pomėgiai (pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu ir moterys..).
Tik atvykus Rusijos carui, tris kartus buvo šauta iš pilies patrankų valdovų garbei ir iš karto sėsta prie stalų. Puota tęsėsi kelias dienas: abu valdovai mėgavosi prancūzišku ir vengrišku vynu, lankstė ir mėtė sidabrines Radvilų servizo lėkštes, rengė šaudymo varžybas iš Biržų pilies patrankų, kurias laimėjo Augustas II.
Petras I atsivežė laboratoriją, kurioje buvo ruošiami fejerverkai. Surengta ir ekskursija į Livonijos karo teatrą ir saksų kariuomenės užimtas pilis.
Kol valdovai pramogavo, derėjosi saksų ir rusų ministrai.
Biržų sutartį 1701m. pasirašė Rusijos caras Petras I ir Saksonijos kurfiurstas Augustas II, kuris kartu buvo ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Susitarta toliau kariauti su Švedija Saksonijos ir Rusijos kariuomenių jėgomis, nes karas antišvediškai koalicijai iki tol buvo nesėkmingas. Po pergalės buvusi Livonijos dalis, Vidžemė ir Estija turėjo atitekti Augustui II kaip Saksonijos kurfiurstui, Ingrija, Karelija ir Narva - Rusijai.

2

Re: Biržai pilis

Gražu. Teko apsilankyti smile