Tema: Atgaivai – vėsinantis Norvegijos fjordas

Taip karštą savaitgalį atgaivos semiasi norvegai – kas gamta mėgaujasi leisdamiesi į žygius su savo augintiniais, kas su meškere rankoje, kas relaksuoja nuosavuose ar išsinuomotuose kateriuose. Šiuos gražius gamtos vaizdelius norvegų šeima įamžino plaukiodami po Sognės fjordo apylinkes.

https://a.radikal.ru/a02/1808/8a/f66d1a099156.jpg

https://d.radikal.ru/d40/1808/9a/dc096d983a97.jpg

https://c.radikal.ru/c08/1808/7c/4c9f50cf15ab.jpg

https://c.radikal.ru/c27/1808/15/73c913c914cd.jpg

Tai didžiausias Norvegijos fjordas ir yra tik vienas iš maždaug 200 didesnių fjordų, išraizgiusių vakarinę Norvegijos pakrantę. Tik plačiausioje vietoje siekiantis 5km, Sognės fjordas − ilgiausias ir giliausias Norvegijoje, įsibrovęs į krašto gilumą 184km. Vandens gylis jame − apie 1200 m, o visas slėnio gylis yra 2100m − beveik 600m daugiau nei JAV Didžiajame kanjone.

Sognės fjordo gamtovaizdį suformavo ledynai. Granito kalnai yra maždaug 2000 milijonų metų senumo. Maždaug prieš 50 milijonų metų kalnais tekėjusios upės pradėjo graužti slėnius, o ledynmečiu atslinkus ledui, buvusių upių vagomis, gremždami slėnių dugnus, slinko ledo luitai. Ledynams pasitraukus, paskutinio ledynmečio pabaigoje, prieš maždaug 10000 metų, slėnius užtvindė jūros vanduo.

https://b.radikal.ru/b10/1808/73/7b7094850ef1.jpg

https://a.radikal.ru/a40/1808/87/20d6d220a63c.jpg

https://b.radikal.ru/b15/1808/ad/bf0451f5db3b.jpg

https://c.radikal.ru/c18/1808/34/8e9a53c6df0a.jpg

https://b.radikal.ru/b30/1808/dd/7e0aa7e0b413.jpg

https://b.radikal.ru/b06/1808/e1/42881f5c554c.jpg

https://b.radikal.ru/b18/1808/5c/46d7087aeff5.jpg

https://c.radikal.ru/c00/1808/32/c56ff8c0ff89.jpg

https://c.radikal.ru/c41/1808/c7/7a89d093a1a6.jpg

https://d.radikal.ru/d10/1808/65/9a8932131056.jpg

https://a.radikal.ru/a07/1808/5c/595a99e3216a.jpg

https://a.radikal.ru/a13/1808/89/b135afb91f4e.jpg

https://c.radikal.ru/c20/1808/aa/7893a462ff8b.jpg

https://a.radikal.ru/a12/1808/06/3834d9701c5b.jpg

https://a.radikal.ru/a43/1808/3d/e25e0cfd39df.jpg
Ledynų išskobti slėniai daugiausia yra U raidės formos stačiomis sienomis, vidury trasos paprastai gilesni negu žiotyse. Taip yra ir Sognės fjorde: vandens gylis žiotyse yra 170m, o už 50km, šalia Vadheimo, daugiau nei septyniskart didesnis. Į šiaurės rytus nuo šio fiordo kalnuose driekiasi Jostedalio ledynas, kuris laikomas didžiausiu ledynu žemyninėje Europoje.

Prie Sognės fiordo yra įdomių vietų: čia stovi 1150 m. pastatyta seniausia šalyje vadinama medinė bažnyčia Urneso. Iki šiol Norvegijoje išlikusios 28 medinės bažnyčios, vietoje vadinamos stavkirke bei bylojančios apie pereinamąjį laikotarpį iš pagonybės į krikščionybę, taip pat liudijančios pagoniškosios mitologijos ženklus krikščioniškoje tradicijoje.

Paprastai ,,stavkirke" buvo puošiamos įvairiais pagoniškais simboliais, vikingų dievų atributika, įvairiais raižiniais, neretai vaizduojančiais gyvūnų motyvus, mitinius personažus. Be to manoma, jog medinės bažnyčios būdavo statomos buvusiose vikingų religinių apeigų vietose.

Netoliese yra Gudvangeno vikingų kaimelis, kur kiekvienų metų birželį rengiama vikingų mugė, o taip pat ir Baltosios uolos, kurių viduje oro temperatūra ištisus metus svyruoja apie 8°C. Šiose uolose yra natūraliai baltos uolienos kalno viduje, taip pat požeminiai ežerėliai bei galerijos.

Netoli Sognės fiordo yra ir neretai Didžiuoju Norvegijos kanjonu vadinamas Aurlandsdalen slėnis, o taip pat įrengta viena stačiausių pasaulio geležinkelio linijų – Flam. Šis 20km besitęsiantis geležinkelis kasmet pritraukia daugybę turistų.

Vaizdingu maršrutu važiuojantis traukinys trumpam sustoja šalia Kjosfossen krioklio, gaminančio elektros energiją visai Flam geležinkelio linijai. Įdomu tai, kad traukinys kelyje bent 3 kartus kerta sraunią upę, tačiau nė karto - tiltu. Upė išmaniai nukreipiama žmonių išgremžtais tuneliais ir visada lieka tekėti apačioje po geležinkelio bėgiais.

http://laprela.lt