1 Paskutinis redagavo Poilsinės kelionės (2015-11-06 00:55:19)

Tema: Keliaujate? Kodėl?!??

Tokiais, kokie esame, esame ne šiaip sau. Daugelį mūsų savybių nulėmusi aplinka kurioje gyvename, mus supatinti kultūra, mus auklėję žmonės, poveikį darančios susiklostančios aplinkybės ir dar daugybė kitų veiksnių. Vienas jų beabejo yra genai, net ir tuo atveju kai kalbame apie keliones. Kodėl vieni mėgsta keliauti, kiti labai mėgsta keliauti, kiti žiauriai mėgsta keliauti, o kitiems geriau šiltai įsitaisius po antklode paskaityti įdomias kelionių istorijas, pavartyti garsių keliautojų fotoalbumus ir toliau ramiai be troškulio kažkur lėkti, gyventi savo įprastą, pavadinkime, ,,ramų“ gyvenimą?

https://b.radikal.ru/b36/1801/f9/28775dc3c3a2.png

Kelionių genai

Taip, toks genas tikrai egzistuoja, rašoma svetainės elitedayly.com straipsnyje ,,The Wanderlust Gene: Why Some People Are Born To Travel“. Kelionių genas vadinamas DRD4-7R, o jo ypatumus apžvelgia garsiausiems pasaulio leidiniams rašantis Deividas Dobsas. Įžangoje keliamas klausimas, tai kodėl vienintelė gyvybės forma – žmogus, palieka savo šiltus namus ir leidžiasi į avantiūras ne todėl, kad jam trūktų maisto, vandens... Pasirodo smegenų ląstelės gamina dopaminą, kuris lemia veiklą, mokymąsi, nuotaiką. Jis kaupiasi specialiuose smegenų ląstelių receptoriuose , tačiau svarbu tai, jog ne visų žmonių receptoriai vienodai jautrūs, o  kad mažiau jautrius neuromediatorius veiktų taip pat ar panašiai, jie turi judėti ir patirti daugiau.

Teigiama, jog kai kuriems šiems žmonėms būdingas hiperaktyvumas, kurį medikai įvardija, grubiai tariant, kaip ,,išėjimą už normos ribų“. Tai siejama ir su dėmesio sutrikimais, o tuo pat metu – su smalsumu, aktyvumu – juk dažniausiai aktyvūs ir žingeidūs žmonės pasiekia daug, tampa lyderiais, vedliais, turi drąsos siekti to, ko ramesnieji galbūt neišdrįstų. Tad sutrikusi neuromediatorių veikla, kaip teigiama, yra tik viena iš prielaidų ir galbūt toks verdiktas gali būti taikomas tik kai kuriais atvejais, bet iš esmės teisingiausia šį geną įvardinti kaip impulsą veikti.

Teigiama, jog skirtinguose pasaulio kampeliuose gyvenančių žmonių genetiniai tyrimai atskleidė, jog dėmesio, aktyvumo sutrikimus turėję asmenys gali būti būtent tie pirmieji, kurie žmonių populiaciją išvedė už Afrikos ribų. Rašoma, jog nenustygstamumo, kelionių genu vadinamas R7 dažniau aptinkamas būtent klajoklių, o ne sėsliomis vadinamose tautose, o apskritai jis būdingas apie 20 procentų žmonių.

Ir iškeliavo į platųjį pasaulį...

Tokiais ir panašiais žodžiais pradedamos pasakos. O neretai baigiamos - ,,Ir laimingai sugrįžo“. Nuo senų senovės kelionės tik kai kuriais išskirtiniais atvejais iš dalies siejamos su ašaromis, pavyzdžiui, kai vyrai priversti iškeliauti kariauti palikę vaikus, žmonas ir nežinia, ar dar sugrįš. Tačiau dažniausiai panašiais atvejais žodis kelionė pakeičiamas kitomis formomis, tokiomis kaip ,,iškeliavo“, bet nesakoma juk – išvažiavo į kelionę. Trumpiau tariant, tas tiesioginis žodis KELIONĖ, jei apklaustume daugybę žmonių apie jiems didžiausią malonumą teikiančius dalykus, pirmąjame trejetuke būtinai įvardintų keliones.

Psichologė Eglė Masalskienė svetainėje psichologijakasdien.lt publikuotame straipsnyje ,,Kelionių terapija. O keliauti – tai pabėgti ar atrasti?) atsako į klausimą – kas mus veda už jūrų marių...
Visų pirma kelionė suteikia galimybę atrasti save kaip kitokį. Įprastoje aplinkoje dažniausiai ir elgiamasi ,,kaip įprasta“, o ištrūkus į kitas kultūras, aplinkas, keičiasi ir elgesio modeliai, atsiveria galimybės kartais net sau pačiam netikėtiems eksperimentams. Vis dėlto psichologė išskiria keletą skirtingų varomųjų jėgų...

ATRADIMAI:
,,Nuo senų laikų daugelyje kraštų buvo įprasta vaikus, ypač berniukus, kad taptų iš tikrųjų suaugusiais, išleisti į pasaulį. Galbūt – kad jie galėtų atrasti tuos dalykus, apie kuriuos mokėsi mokykloje, galbūt – kaip paprastai pasakose sakoma – laimės ieškoti. Šiaip ar taip, kelionės – vienas seniausių patirties ir žinių kaupimo būdų. Kur ta laimė ir kokio lobio pavidalu paslėpta, ieškojo ir Paulo Coelho ,,Alchemiko“ herojus, pakeliui pasidaręs sau dar daug kitų atradimų, padėjusių ir užaugti, ir suaugti, ir lobio ieškotojo aistrą nuraminti“.

PABĖGIMAS: Yra daug vadinkime ,,Pabėgimo“ būdų, kai norisi tiesiog negalvoti, atitrūkti: kad ir ta pati žvejyba... Ir vienas jų – kelionės: ,,Šiaip ar taip, kelionė – tai gana saugus laikinas pabėgimas. Saugus – nes jūs niekur nedingstate iš realaus pasaulio, neužmerkiate prieš jį akių, o tik persikeliate pabūti kitoje jo vietoje. Netgi kaip tik, atvirkščiai – esate priverstas plačiau atsimerkti. Jei nepatinka žodis ,,pabėgimas“, galite sakyti – pertrauka. Jos metu, eksperimentuojant, tiesiog stebint iš tolo ar užsiimant visai kitais dalykais ir dėl nieko nekvaršinant sau galvos, gali įvykti ir kažkokių pasikeitimų. Kartais – paliktoj situacijoj, bet dažniau – pačiame savyje. Per tą pertrauką gali bent jau pagalvoti, nuo ko pabėgai... Ir – ką darysi grįžęs. Juk iš toliau – daugiau matyti!“.

PAŽINIMAS:
,,Patirtis bei įspūdžiai ir pažinimas – tai toli gražu nėra viena ir tas pat. Bent jau taip sako tie, kas itin pabrėžia tai, jog kelionėse puikiai dėliojasi mintys. Juk kol turima patirtis tvarkingai nesusidėlioja, pažinimu ji niekaip netampa. Kai kas tai vadina apmąstymais, kai kas – meditacija“, - teigia psichologė ir priduria: ,,Nuo seno yra žinomos piligriminės kelionės, kurios, nors ir būdavo susijusios su religinių vietų lankymu, pirmiausiai būdavo orientuotos į gilius apmąstymus. Į tokias keliones leisdavosi ne tik turintys ketinimų aplankyti šventas vietas ir tiesiog pamatyti, kaip jos atrodo, bet ir tie, kas turėdavo sveikatos problemų, dvasinių sukrėtimų, kai reikėdavo su kažkuo susitaikyti, atleisti, apsispręsti. Kai pavyksta padaryti tvarką savyje, kartais tai taip akivaizdžiai matosi, kad sutikusieji grįžusį sako: ,,esi tarsi kitas žmogus, net balsas (veidas, akys...) pasikeitė“.

BENDRYSTĖ:
Keliaudamas ne tik susipažįsti su daugybe skirtingų žmonių, kartu kažką sprendi, kažko sieki ar prisiatvirauji taip, kaip niekada artimiausiųjų rate. Keliaudamas turi galimybę pajusti ir tą bendrumo su visu pasauliu jausmą, kurį senovės graikai vadino agape – aukščiausia meilės žmonijai ir visatai išraiška.
,,Yra sakoma, kad ,,kelionėje pažįsti žmones“. Tad, jei nori ,,patikrinti“ draugą, pakviesk jį kartu pakeliauti. Bet nepamiršk, kad ta kelionė draugystės atžvilgiu, gali baigtis labai visaip... Po tokio patikrinimo kartais ateina supratimas, kad be daugelio bendrų dalykų dar turime ir daug skirtumų, kuriuos arba turime gludinti, arba ignoruoti. Povestuvinės kelionės, ko gero, ir buvo kažkada tam skirtos – susipažinimui, susiderinimui ir bendrumo pajautimui“.

NUOTYKIAI IR LAISVĖ: ,,Net ir sėslieji Troliai Mumiai iš Tuvės Janson Muminukų retkarčiais šen bei ten iškeliaudavo, nors jų nuotykių, žinoma, nėra ko nė lyginti su tikrojo keliautojo Snusmuriko kelionėmis... Ne be reikalo prisiminiau Snusmuriką. Jei dar prisimenate šį herojų, be abejo, turite prisiminti ir tai, kad jis kas kažkiek laiko turėdavo iškeliauti. Ne norėdavo, bet būtent turėdavo. Nes jį kažkas šaukte šaukdavo – prigimtis, įprotis ar, mūsiškais terminais kalbant, tiesiog priklausomybė. Dalis keliautojų (jų net negalėtum vadinti kelionių mėgėjais) gerai pasijunta tik keliaudami. Tai – jų gyvenimo būdas. Ir, nors jie sako, kad juos vilioja laisvės jausmas, kartais atrodo, kad jie yra labai labai nelaisvi, nes... negali nekeliauti...

Kuriam keliautojų tipui priklausote jūs?

Psichologė Aistė Mažeikienė svetainėje psichika.eu yra išskyrusi keturis pagrindinius keliautojų tipus: individualistus – medituotojus, entuziastus – asketus, gurmanus, dromomanus.

INDIVIDUALISTAI MEDITUOTOJAI:
anot psichologės, tai dažniausiai yra brandžios, daug gyvenime patyrusios asmenybės. Jiems kelionė yra dvasinių potyrių paieškos, proga atsigauti kūnui bei malonumų galimybė. Netikėtumai šiems keliautojams – natūrali kelionės dalis. „Individualistas-medituotojas yra linkęs nuklysti nuo suplanuotų maršrutų it azartiškas grybautojas, kuris, radęs baravyką, pasileidžia vedamas savo intuicijos.

Grupinių ekskursijų gidai dėl šių keliautojų patiria daug įtampos – tai jie į kalnus išeina, tai nesifotografuoja kartu su grupe, tai šventyklose nori užsibūti, o į suvenyrų parduotuves nė kojos neįkelia“, – vardijo psichologė.

Individualistai-medituotojai sunkiai prognozuojami, nes jų „maistas“ kelionėse – rūke paskendę rytai, laukinė gamta, architektūros užkampiai, o ne padailinti senamiesčio fasadai“.
Kelionėse šių keliautojų tikslai: įsikrauti jėgų, pabūti ramybėje, pasvajoti. Tad geriausia kompanija individualistui-medituotojui – toks pat keliautojas kaip ir jis arba fotoaparatas.

ENTUZIASTAI – ASKETAI: Entuziastai-asketai yra „gyvi“ įspūdžiais ir nereiklūs buičiai – gali miegoti automobiliuose ar stotyse – kad tik pamatytų kuo daugiau pasaulio stebuklų. Įdomu tai, kad į šią kategoriją dažnai patenka labai išsilavinę, vyresnio amžiaus keliautojai.

Psichologė pastebėjo, jog dažnai šiam keliautojų tipui priskiriami žmonės turi gana smarkiai save suvaržyti finansiškai tam, kad galėtų išvykti svetur. Tačiau jie nesijaučia nelaimingi, kad išvykę negali pavakarieniauti restorane ant jūros kranto.
Jie daug vaikšto ar yra kitaip aktyvūs, gausiai perka apžvalgines ekskursijas ir tvirtai laikosi nuomonės, kad investicija į keliones yra nepalyginamai vertingesnė nei į santechniką ar net naują namą.
„Kalbant apie entuziastus-asketus, noriu pacituoti vieną labai šaunią ūkininkę: „Turiu medinį lauko tualetą, bet užtai kartą per metus keliauju į kitą žemyną“, – šypsojosi A.Mažeikienė. Netikėtumai šiems keliautojams – ne problema, per visą kelionės grožį entuziastai jų gali net nepastebėti. Kelionėse šių keliautojų tikslai: nauji įspūdžiai, aplankytų šalių ir kilometrų kiekis.

GURMANAI: Šio tipo keliautojai mėgsta komfortą. Tad ruošiantis kelionėms, jiems kyla daug klausimų apie patogumą. Labai atidžiai renkasi viešbutį bei restoranus. „Gurmanams rūpi išskirtinumas – jeigu jau valgyti svetur, tai tikrai ne savo įprastus pusryčius, o ką nors ypatinga, – sakė A.Mažeikienė. – Kartą teko keliauti su kompanija, kuri trečdalį kelionės skirdavo tinkamų restoranų ar kavos gėrimo vietų paieškai – buvo šiek tiek gaila kelionės laiko, mažai pamatėme, bet valgėme be galo skaniai ir labai malonioje kompanijoje“. Gurmanai ypač žavisi naujais potyriais – nori nuolatos ką nors išbandyti pirmąkart.

Tiesa, pusę pasaulio išmaišiusį keliautoją vis rečiau pavyksta kuo nors nustebinti, tačiau gurmanams tai – būtina kelionės dalis, dažnai verčianti keliauti vis į tolimesnius kraštus ieškant to, ko joks kaimynas dar nėra matęs, ragavęs ar kitaip patyręs.
Anot psichologės, atrodytų, kad būti gurmanu priklausytų pasiturintiems senjorams. Vis dėlto dažniausiai prie šio keliautojų tipo priskiriami smalsūs ir viską, kas nauja mėgstantys jaunuoliai. O taip pat ir tie, kurie taip daug dirbo prieš atostogas, kad nieko daugiau nebenori matyti iki „neatsigaus“ visiškame komforte. Netikėtumų kelionės metu kiekvienas gurmanas mielai išvengtų ir papildomai sumokėtų už tai, kad niekas netrukdytų suplanuotam poilsiui.
Kelionėse šių keliautojų tikslai: mėgautis komfortu ir naujais potyriais. Gyvenimo kokybė yra ypač svarbu.

DROMOMANAI: Anot psichologės, dromomanai (terminas dromomanija kilęs iš graikų kalbos: dromo reiškia bėgti, manija – liguistas potraukis) keliauja tam, jog nuslopintų nerimą. Vadinamiems dromomanams pasireiškia nenugalimi impulsai klajoti. „Tai žmonės, turintys stiprų emocinį arba fizinį poreikį nuolat keliauti, patirti naujų įspūdžių bei išbandyti naujas tapatybes. Po kelionės aprimęs ir kurį laiką sėsliai pabuvęs dromomanas vėl nori dingti, bėgti, keisti aplinką, tarsi kurdamas iliuziją, kad kelionės kažką jo gyvenime pakeis“, – sako psichologė.

Pasak A. Mažeikienės, su lengva dromomanijos forma turbūt ne vienam teko susidurti. Kas tokiais atvejais galėtų padėti, jei ,,čia ir dabar” iškeliauti dar nėra galimybės? „Reikėtų išmokti džiaugtis ir nedidelėmis išvykomis, leisti sau pakeliauti kad ir 10 km spinduliu „turisto akimis“ besižavint aplinka, besidomint istorija, kalbinant praeivius, mėgaujantis akimirka ir tiesiog buvimu kelionės būsenoje“, – pataria specialistė.

Re: Keliaujate? Kodėl?!??

Asmeniškai aš keliauju tam,kad pabėgti nuo kasdienines rutinos,labai atsibosta tas patas per tą pati,manau,kad keliauti sau gali leisti kiekvienas,nėra tai labai prabangus,brangus malonumas, aš visada seku naujienas ir ieškau nebrangiu pasiulymu, šiuo metu žadu keliauti į Londona, labai graži ir idomi šalis pasirodė,gal net kažkiek panaši į Lietuva,tačiau noriu susipažinti su žmonėmis.Juolab,kad Pigūs skrydžiai iš Londono ir i ji lengvai prieinami,tai manau verta pasinaudoti galimybe