1 Paskutinis redagavo Ernesta (2016-02-25 12:57:34)

Tema: PANEMUNĖS PILYS IR DVARAI MARŠRUTAS AUTOMOBILIU

Maršrutas (96 km. ) vingiuoja dešiniuoju Nemuno žemupio krantu. Tai senas kelias, gal vienas seniausių Lietuvoje. Šį maršrutą mini kryžiuočiai, sėlinę grobti mūsų krašto XIII-XV a. Nemunas šiame maršrute it koks dainos priedainis, vis kartojamas beveik kiekvienos vietovės aprašyme. Tai nuostabūs Nemuno vaizdai, tai senųjų piliakalnių aura, kurią skleidžia čia už krašto laisvę kritusių prosenelių atminimas...

                http://s014.radikal.ru/i326/1602/2e/739ad43d1eedt.jpg

Kelionę pradėsime nuo  Kauno.  Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs prie Nemuno ir Neries santakos. Jo pradžia  - pilis, šalia kurios bėgant amžiams išaugo senamiestis,  kūrėsi gatvės ir gatvelės.  Žinoma, pirmiausia aplankysime Kauno pilį (Pilies g. 17, Kaunas).
                 http://s010.radikal.ru/i313/1602/33/338296404d41.jpg

Pilis – seniausias Kauno istorinis pastatas. Ji plačiau tyrinėta ir iš dalies restauruota 1954 – 1960 m. Tačiau tai ne seniausia šioje vietoje stovėjusi pilis. Archeologai nustatė, jog 1361m. čia buvo pilis, apjuosta dviem eilėmis mūrinių sienų. Viena eilė sudarė netaisyklingo keturkampio formos kiemą, antroji ėjo ties apsauginiu grioviu, sudarydama priešpilius. Priešpilių sienos galėjo būti 1,3 – 2 m. storio ir 10 – 11 m. aukščio. Pilies kiemo  sienų būta 2-2, 2m storio ir 12 – 13 m. aukščio. Abi šios sienų eilės buvo pritaikytos gynybai akmenimis. Sienų viršūnė buvusi dantyta – pritaikyta šaudyti ir rąstus bei akmenis mėtyti.
1362 m. kryžiuočiai surengė prieš Kauno pilį didžiulį antpuolį. Jie suvežė prie pilies sienų savo griaunamąsias mašinas, sprogstamosios medžiagos, atplukdė laivus. Dvi savaites puolėjai negalėjo paimti Kauno pilies, tik ją padegus didžioji dalis gynėjų žuvo liepsnose. Pilies gynėjų vadas Kęstučio sūnus Vaidotas su 36 savo kariais pateko į nelaisvę. Pagal kronikininko J. von Posilge‘o užrašus, pilyje galėjo žūti apie 2 tūkst. žmonių. Skaudžiausia buvo tai, kad Kęstutis su Vytautu, neturėdami stipresnių pajėgų, negalėjo padėti Kauno pilies gynėjams ir tik iš tolo stebėjo jų žūtį. Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio, kai liovėsi kryžiuočių antpuoliai, Kauno pilis neteko didesnės strateginės reikšmės.  Legendos pasakoja, kad po pilimi esą didžiuliai požemiai, kuriuose miega užburti didžiojo kunigaikščio Vytauto kariai. Kartais iš ten girdėti stuksenimai, ataidi kariškos komandos. Tie kariai išeisią ginti miesto, jei mūsų kraštui ateis labai sunkūs laikai. Padavimuose yra šiek tiek tiesos – tyrinėdami archeologai iš tiesų rado nemažus pilies požemius. Kas žino kokias paslaptis jie dar saugo...

https://b.radikal.ru/b08/1808/7f/5efacd64fd12.jpg

Darbo laikas:
nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d.
II-V – 11:00-19:00
VI – 11:00-18:00
nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
II-VI – 11:00-19:00
VII - 11:00-16:00

Bilietų kaina:
Suaugusiems - 2,50 EUR, moksleiviams, senjorams - 1,20 EUR.

                 http://s008.radikal.ru/i305/1602/60/58d6c50911c8.jpg

Pavažiavę 34,7 km. vakarų kryptimi aplankysime antrąjį kelionės objektą: Raudondvario pilies dvarą. (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno rajonas)

                 http://s017.radikal.ru/i416/1602/92/d8ad8a72be71.jpg

Raudondvaris  - miestelis Kauno raj, ant aukšto Nevėžio kranto. Netoliese Nevėžis įteka į Nemuną. Įsimintina Raudondvario panorama nuo Kauno pusės. Per pievas vingiuoja upės kaspinas, priešingame aukštame krante baltuoja bažnyčia, dešiniau tarp medžių pasislėpę raudoni pilies rūmai. Raudondvaris nejučiomis primena Simono Stanevičiaus  (1799 - 1848) poetiškas eilutes: „/.../ kur Nevėžis nuo amžių pro raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo“. Vietovardis, kaip matome, kilo nuo „raudono dvaro“. Raudonų plytų rūmus, dar pilimi vadinamus, iki 1615 m. čia pasistatė Kauno pakamaris V. Dziavaltauskas. Nors rūmai pilimi vadinami ir turi pilies bruožų – bokštą, šaudymo angas, tačiau gynybinės reikšmės neturėjo, sienas būtų lengvai įveikusios jau to meto patrankos. Raudondvaris buvo didikų reprezentaciniai rūmai, pagal tradiciją pilimi vadinami. Per ilgus amžius rūmai ne kartą rekonstruoti, pertvarkyti. Kiekvienas savininkas norėjo juos įsirengti savo skoniu. Žinoma, kad pilis turėjo ne vieną savininką, vienas iš jų J. Radvila, kuris Raudondvarį įsigijo 1652 m. Nuo XIX a. pradžios iki pat Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė grafų Tiškevičių giminei. Per 1831 m. sukilimą rūmai gerokai apdegė. 1832 – 1840 m. grafas Benediktas Tiškevičius juos atstatė ir kiek rekonstravo.

               https://c.radikal.ru/c08/1808/28/c7e7d703fef8.png

Restauruotieji rūmai – pilis tapo ištaiginga Tiškevičių rezidencija. Piliai didingumo teikė įspūdingas bokštas, kurio viršų puošė kuorai. Grafas Benediktas Tiškevičius išlaikė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo. Tarpukario metais dvaras buvo nusavintas ir išparceliuotas. Raudondvario pilis, kaip ir kitos pilys, neteko savo reikšmės po Žalgirio mūšio (1410m.), kai Žemaitija buvo grąžinta Lietuvai ir siena su ordinu nukelta gerokai į vakarus.

                http://s017.radikal.ru/i416/1602/fa/d27414186bbd.jpg

Kitas sustojimas – Belvederio dvaras, kuris randasi nuo Raudondvario pilies pavažiavus 8,9 km. pietų kryptimi. 
Dvaro rūmai ant aukšto Nemuno kranto. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m. aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. Rūmai pastatyti 1830 – 1840 m. pagal iš Italijos į Lietuvą atvykusio architekto Pjetro de Rosio projektą. Nors rūmai vėliau buvo perstatinėjami, jie išlaikė architekto sumanytą santūrų neorenesansinį stilių. Belvederis itališkai reiškia „gražus vaizdas“. Ir tikrai gražus reginys atsiveria iš rūmų belvederio – masyvaus triaukščio bokšto.  Po Pirmojo pasaulinio karo per žemės reformą dvaras išformuotas. 1962 m. Belvederyje įkurta Žemės ūkio mokykla, kuri sovietmečiu pavadinta Žemės ūkio technikumu. Dabar tai privati nuosavybė.

http://s017.radikal.ru/i408/1602/54/f8366fb92537.jpg

Pavažiavę 12,4 km. pietų kryptimi atsidursime Veliuonoje, kurioje aplankysime Veliuonos dvarą (Muziejaus g. 2, Veliuona).

Veliuona išsidėsčiusi dviem aukštais, Nemuno kranto apatinėje ir viršutinėje terasose – Pakalnėje ir Antkalnėje. Rašytiniuose šaltiniuose Veliuona minėta kovų su kryžiuočiais metu. Kryžiuočiai dažnai puldinėjo lietuvių gyvenvietes, esančias dešiniajame Nemuno krante. Lietuviai savo ruožtu statydinosi pilis. Viena jų, Junigedos pilis, buvusi Veliuonoje. Dabar kalnas, ant kurio ji kadaise stovėjo, vadinamas Ramybės piliakalniu. Veliuonos dvaro sodybą XIX a. pirmąjame ketvirtyje pastatė dvarininkas Vladislavas Zaleskis( gimė Veliuonos dvare 1852 m. gegužės 26 d.).

                            https://c.radikal.ru/c27/1808/ac/9f8d1c6d027a.png

Tai viena medinių klasicistinių dvaro sodybų Lietuvoje.Dvaro rūmai – vieno aukšto, ištęsto stačiakampio formos, dengti aukštu stogu. Veliuonos dvaro sodyba su parku, kuriame auga retų medžių, tarp jų bene vieninteliai Lietuvoje geltonžiedžiai tulpmedžiai. Dabar dvaro rūmuose veikia Veliuonos kraštotyros muziejus.

Darbo laikas:
Pirmadienį-ketvirtadienį:
8.00 - 17.00
Penktadienį: 8.00 - 16.00
Šeštadienį: 11.00 - 16.00

Apsilankymo kainos:
Suaugusiems 2,00 €
Moksleiviams, studentams 1,00 €
Pensininkams 1,00 €

http://s019.radikal.ru/i638/1602/8a/ad1ab3c222bf.jpg

Pavažiavę 26,1 km. į vakarus aplankysimę Raudonės pilį (Raudonė, Jurbarko r.)

                 http://s020.radikal.ru/i718/1602/ec/4a9093a04c43.jpg

Kaip atrodė 19 amžiuje pilis atvaizdavo dailininkas Orda:

     https://b.radikal.ru/b05/1808/09/86666cd8c5e7.jpg



Raudonė
– išsidėsčiusi „dviem aukštais“ žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasoje. Per miestelį teka Raudonės upelis, nuo kurio gyvenvietė ir gavusi pavadinimą.
Stačiai kylančiu keliu užvažiavę į antąjį gyvenvietės „aukštą“, pamatysite įspūdingą reprezentacinę antrosios kartos panemunės pilį – Raudonę.
Raudonės pilis yra dešiniąjame Nemuno krante, toje vietoje, kur prateka nedidelis Raudonės upelis. Krišpinas Kiršenšteinas nuomojo panemunės miškus nuo nuo Birštono iki pat Jurbarko, vėliau tapęs Žemaitijos seniūnu Kiršenšteinas nusprendė ant Nemuno kranto pasistatyti prabangius rūmus.(XVI a. pabaigoje miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas (iš Prūsijos kilęs miško eksportuotojas) Raudonėje pagal olandų architekto Petro Nonharto (vok. Peter Nonhardt) projektą pasistatė renesanso stiliaus įtvirtintus dvaro rūmus – pilį. ) Šią įdėją apie 1600 m. įgyvendino jo sūnus. Iki mūsų dienų pirmykštės rūmų formos gerokai pakito.
Išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai XVIII–XIX a. keliskart perstatė pilį (daugiausia pagal klasicizmo tradicijas; autorius galėjo būti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius).
Pilį apgadino gaisras. 1811 m. ją iš Olendskių nusipirko Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną.

Dmitrijaus Zubovo duktė Sofija von Pirch-Kaisarova 1854–1877 m. vėl pagal L. C. Anikinio(italų kilmės architektas atvykes su Napaleono armija) projektą perstatė pilį, kuri įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą.

1877 m. pilį jau valdė Kaisarovos dukra Sofija Waxell, o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo José Carloso de Faria e Castro.
Pilis labai nukentėjo nacių okupacijos metu. 1944 m. rugpjūčio 6d. vokiečiai susprogdino didįjį bokštą, kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso. 1965 m. pilis restauruota ir pritaikyta mokyklai. 1968 m. atstatytas didysis bokštas. Jame įrengti laiptai, kad iš apžvalgos aikštelės būtų galima pasigrožėti atsiverenčiais vaizdais.

Kainos:
Kainos: Vaikams: 1 €
Suaugusiems: 1.5 €
Senjorams nuo 60m-1 EUR

Darbo laikas:
Pirmadienį – šeštadienį nuo 10.00 iki 18.00

                http://s019.radikal.ru/i627/1602/35/6e6fe071e9c9.jpg

Pavažiave 12,8 km šiaurės kryptimi aplankysime Panemunės pilį ( Vytėnų g. 53 Pilies k. Jurbarko r.).

                http://s019.radikal.ru/i604/1602/27/da5513c4ec49.jpg

Aukštame Nemuno krante, pasislėpusi tarp medžių, dunkso sena Panemunės pilis. Savo išvaizda ji skiriasi nuo kitų Lietuvos pilių, gal todėl ji atrodo tokia paslaptinga. Šią reprezentacinių rūmų tipo pilį apie 1604 m. pradėjo statyti iš Vengrijos atsikėlęs miško pirklys J. Eperješas , kuris atvyko į Lietuvą, kai Lenkijos ir Lietuvos karalius buvo vengrų kilmės didikas Steponas Batoras (1576-1586 metais) ir užsiliko. Renesansinė pilis baigta apie 1610 m. Jos statybai vadovavo Vilniaus karališkas architektas olandas Piotras Nonhardtas.
J. Eperješo veiklą Lietuvoje galima pradėti skaičiuoti nuo 1594 m. Čia jis gana greitai padarė nemažą karjerą. Jau 1594 m. su greičiausiai vengru Jurgiu Šepru ir Krišpinu Kiršenšteinu gavo privilegiją nuomoti Lazdijų, Merkinės, Seinų, Nemunaičio ir kitus miškus ir gaminti miško prekes. 1603 m. jam ir Kiršenšteinui buvo išnuomotos 4 metams Kauno ir kitos girios, dar vėliau šios sutartys buvo tęsiamos. Tai buvo vienas svarbiausių vengro turtėjimo šaltinių. Suprasdamas Nemuno reikšmę, verslininko gyslelę turintis pirklys pradžioje kūrėsi prie Birštono, mat jo globėjas V. Bekešas nuo 1582 m. buvo Birštono laikytojas. Matyt, ne be įtakingųjų globėjų paramos 1595-1603 m. J. Eperješas nusipirko Birštono Paverknių valdą, dar po kurio laiko Panemunį Birštone, o 1603 m. kovą Balbieriškyje kartu su žmona pasirašė pirkimo sutartį: už 1420 kapų gr. iš kunigaikščio Rapalovskio įsigijo Žvergždų ir Dautertiškių valdas Punios valsčiuje bei Nečiūnų ir Girvėnų kaimus Birštono valsčiuje. Antrąjį vengro valdų kompleksą LDK sudarė minimos Panemunio žemės Žemaitijoje. Jau 1595 m. jis išsinuomojo Panemunės dvarą iš minėtų Bilevičių, o dar po poros metų nupirko jį už 14 000 kapų gr. Čia J. Eperješas įrengė savo rezidenciją, nuolat lankėsi. Vienas ankstyvesnių jo laiškų iš Panemunės - 1598 m. rašytas Vilniaus vaivadai Radvilai Perkūnui.
Pagrindiniai statybos darbai vyko 1604–1610 m.
Dar keli faktai iš mažiau žinomos Eperješų giminės istorijos. 1636 m. Eperješai dalijosi valdas lygiomis dalimis. Savo ir iš brolio Jono išpirktą dalį Jurgis padovanojo broliui Kristupui. Tad nuo 1636 m. (28 metus) pilies savininkas buvo Kristupas, rekonstravęs rūmų ansamblį, pastatęs dar du pilies bokštus.
K. Eperješas nuo maskvėnų saugodamas savo Panemunyje turėtus turtus, 1655 m. juos sukrovė į vytinę ir išplukdė į Prūsiją. Apie tai sužinojęs Labguvos seniūnas Kleinas, be jokios priežasties atėmė iš jo daiktus ir nusivežė į Labguvos pilį, o Prūsijos kunigaikščio medžioklis iš vytinės paėmė špižinę patranką su visais įrenginiais.
Žemaitijos bajorai Gelgaudai, nusipirkę pilį 1759 m. savaip ją pertvarkė. 1961 – 1962 m. pilis konservuota, pastaraisiais metais restauruojama. Atkurta pilies aplinka tvenkinių kaskadų sistema. Panemunės pilis atsispindėjo ne vieno dailininko kūryboje.

Apsilankymo kainos:
suaugusiesiems – 1,20 Eur,
moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 0,60 Eur.
Nemokamai įleidžiami vaikai iki 7 metų bei vaikų ir vaikų globos namų auklėtiniai.

Darbo laikas:
Pilis atvira lankytojams kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 10.00 iki 17.00 val.

                http://s017.radikal.ru/i400/1602/fe/f4cc10498408.jpg

Pavažiave 16,3 km. šiaurės kryptimi aplankysime Jurbarko dvarą (Vydūno g. 21, Jurbarkas).

                http://s019.radikal.ru/i602/1602/2c/eece83a8edf8.jpg

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais apie du šimtus metų (XVI-XVIII a.) Jurbarkas priklausė tuometinių LDK valdovų žmonoms. Pirmoji miestą valdė karalienė Bona – Žygimanto Senojo žmona, išsilavinusi įvairiais klausimais Italijos kunigaikščio dukra, mokėjusi keletą kalbų. Savo valdomose žemėse, taigi ir Jurbarko dvare, ji vystė žemės ūkį, kūrė naujus kaimus. Karalienė Bona nebuvo abejinga jos valdose dirbančių žmonių likimams. Į Jurbarko dvarą netgi buvo perbėgę valstiečių iš aplinkinių dvarų. Bona juos priglausdavo ir gindavo. Deja, pačių rūmų jau nebėra. Liko tik du dvaro flygeliai (šoniniai rūmai), dar vadinami oficinomis. Dabar viename iš Jurbarko dvaro flygelių veikia Krašto muziejus. Buvusios dvaro raštinės pastate ir buvusioje kalvėje įkurtas skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus.

Darbo laikas:

Pirmadienį-ketvirtadienį:
8.00 - 17.00
Penktadienį: 8.00 - 16.00
Šeštadienį: 11.00 - 16.00

Apsilankymo kainos:
Suaugusiems 2,00 €
Moksleiviams, studentams 1,00 €
Pensininkams 1,00 €

                http://s016.radikal.ru/i337/1602/35/9c1830b4becc.jpg

Gerų įspūdžių!

https://www.facebook.com/poilsines/

2

Re: PANEMUNĖS PILYS IR DVARAI MARŠRUTAS AUTOMOBILIU

valio