Tema: Tytuvėnų dvaras

http://s017.radikal.ru/i424/1312/18/8f3d7688ebff.jpg



Tytuvėnai įsikūrę šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie kelio Tauragė - Radviliškis, 17 km į rytus nuo Kelmės.Tytuvėnai ilgą laiką garsėjo kaip kurortinis miestelis. Jį supa trys ežerai – Bridvaišio, Giliaus ir Epušio. Miestas yra Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje. Šiuo metu Tytuvėnai žinomi ne tik kaip kurortas, bet ir kaip kultūros bei maldininkų centras.

    Spėjama, kad gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo bajoro Tytuvėno ar Tytavičiaus pavardės. Ilgą laiką šiuose kraštuose Tytuvėnai garsėjo kaip vasarvietė. Yra faktų, paliudijančių, kad šiose apylinkėse jau XIII a. stovėjo pilis (Cidor). Dabar Senajame Tytuvėnų dvaro parkevėnuose apie 3000 nuolatinių gyventojų. XV a. šiose vietovėse jau buvo žinomas dvaras, apie kurį formavosi Tytuvėnų gyvenvietė. Nuo 1581 m. istoriniuose šaltiniuose jau minimas Tytuvėnų miestelis. 1555 m. čia būta bažnyčios, 1614 m. pastatytas bernardinų vienuolynas, kuriam pradžią 1609-1616 m. davė Tytuvėnų šeimininkas Andrius Valavičius.


                                                                 http://i016.radikal.ru/1312/88/99f81b28a674.jpg

1724 m. Tytuvėnams buvo suteiktos prekybos teisės. Iki šių dienų išliko XVII-XVIII a. statytas vienuolyno ir bažnyčios ansamblis. Garsi ir Tytuvėnų Šventųjų laiptų koplyčia. Jos laiptuose įtaisytos šventųjų relikvijos. Tytuvėnai garsūs ir tuo, kad labai aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose. Per 1831 m. sukilimą Tytuvėnuose buvo išrinkta net Žemaitijos centrinė vyriausybė. Vienas iš 1863 m. sukilimo Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis vadų – Antanas Mackevičius 1828 m. gimė Tytuvėnuose.


                                  http://s017.radikal.ru/i421/1312/4e/cf7d88e37510.jpg


    R. Aftanazis knygoje „Dzieje rezydencji na dawnych...” nurodo, kad galima spėti, jog 1493 m. Tytuvėnų valdas karalius Aleksandras Jogailaitis padovanojo Jadvygai Aleknavičiūtei jos vestuvių su Kontautu proga.

                                      http://s019.radikal.ru/i614/1312/e3/a1267c0e616e.jpg


Po to Tytuvėnai priklausė Stanislovui Bartoševičiui, vėliau vedybų keliu atiteko Glebavičiams. 1549 m. dvarą pasidalijo penkios Glebavičiūtės. XVI a. jų šeimininku tapo Leonas Sapiega, o 1609 m. įsigijo Andrius ir Justinas Valavičiai, iš jų dvarą nusipirko Jeronimas Valavičius. Teklė Valavičiūtė ištekėjo už Lietuvos maršalkos A. Radvilos ir taip dvaras perėjo šios giminės žinion. 1808 m. dvaras parduotas Jonui Burbai. Jo dukra Celina ištekėjo už Pšeciševskių ir Tytuvėnai tapo Pšeciševskių valda. Po to Celinos dukra Celina tapo Izidoriaus Riomerio žmona. Paskutinis Tytuvėnų šeimininkas (iki 1941 m.) buvo Eugenijus Riomeris.

    Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansamblio fragmenta senasis Tytuvėnų dvaro centrinis pastatas buvo medinis, stovėjo parko viduryje. Jį XVII a. pastatė Valavičiai. Namas, kuriame gyveno Burbos, Pšeciševskiai ir Riomeriai, seniau turėjo fligelį. Po gaisro centrinis pastatas buvo perstatytas ir padidintas. 1914 m. Tytuvėnų dvarą sudarė du korpusai.

http://s43.radikal.ru/i101/1312/74/6b9c31972a7d.jpg


Pagrindinis įėjimas buvo prie fasado, pastatyto XIX a. Rūmai vieno aukšto ant didelių pamatų. Viduje – keliolika gyvenamųjų ir reprezentacinių kambarių. Imponuodavo bibliotekos lubos, išpuoštos sena tapybos technika. Dvaro rūmai garsėjo iš Peterburgo atvežtais labai vertingais baldais. Vertingiausia dvare buvo 4000 tomų biblioteka, kurią surinko A. Burba ir Jeronimas Pšeciševskis bei Riomeriai. Buvo čia ir senų 17 ir 18 a. spaudinių, grafikos darbų, albumų su Vilčinskio ir Napoleono Ordos litografijomis, daug graviūrų. Dvaro sienas puošė įvairūs paveikslai. Vertingiausias – Vladislavo Slendzinskio tapytas Jeronimo Pšeciševskio portretas ir Zofijos Riomerienės sukurti paveikslai.
Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės Sofija ir Eugenijus Romeriai. Iki lemtingųjų 1941 metų birželio mėn. čia buvo laimingi šios šeimos namai, kuriuose prabėgo brandūs dailininkės Sofijos kūrybos metai, užaugo 5 vaikai. Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš maumedžio rąstų, dengtas medžio gontais. Dvare buvo vandens malūnas, lentpjūvė, audimo įmonėlė, šiltadaržiai, vaisių džiovykla, kalvė.

http://s020.radikal.ru/i718/1312/d4/69585308d0bf.jpg


http://s019.radikal.ru/i624/1312/20/41e5777ae730.jpg



http://i052.radikal.ru/1312/65/11090ad4a9d4.jpg

Tai buvo ne tik pavyzdingai tvarkomas ūkis, bet ir žymi vieta, kuri traukė kultūros ir meno žmones.


Dvare svečiuodavosi Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą.

                                 http://i065.radikal.ru/1312/c7/34a580943e4a.jpg


    Dvaro pastatai neišliko.

http://s020.radikal.ru/i723/1312/c9/fee9325ca235.jpg

2 Paskutinis redagavo Gijo (2016-10-05 16:49:38)

Re: Tytuvėnų dvaras

šį savaitgalį važiavau per Tytuvėnus ir kaip visuomet akimis vedžiodamas po rudenėjančio miestelio gražiai sutvarkytas vietas pastebėjau,kad aikštėje, vyriškis atidengė skulptūrą moterišku siluetu ir padarė kelias nuotraukas, supratau,kad tai skulptorius prie naujai atidaromo paminklo daro kontrolinius fiksavimus.Sustojau, pasilabinau, paklausiau ar jis- skulptorius Gintautas Lukošaitis leis man padaryti šio naujo pilnai nesutvarkyto  paminklo nuotraukas. Leido.

http://s018.radikal.ru/i510/1610/60/b8e8935bbbff.png


http://s011.radikal.ru/i317/1610/20/99f48a0efce6.png

Trumpai perkalbėjome. Tai konkursinis darbas, kuriam pinigus dėjo ir privatūs asmenys

            http://s018.radikal.ru/i503/1610/70/8febf5ab1c04.png

ir vietinė valdžia.

http://s020.radikal.ru/i721/1610/3b/270e8cf148bc.png

Atvaizduota moteris tai buvusi  vietinio dvaro šeimininkė, dvaro siela, traukusi įvairiausių profesijų žmones iš viso krašto. Sofija Riomerienė (ji pati buvo pasirinkusi jai mielesnę Romerienės pavardę), moteris  turėjusi jautrią sielą kūrybai, dėl to baigusi studijas Paryžiuje, Krokuvoje ir  gerai tapiusi įvariausius darbus  aplankiusių dvarą bičiulių portretus iki kraštovaizdžių.

http://s018.radikal.ru/i508/1610/a4/a0e7e5344c95.png


http://s019.radikal.ru/i606/1610/3b/5aeb629db13c.png

Prototipas buvo viena išlikusi fotografija +skulptoriaus meninė įžvalga ir dabar šis kūrinys džiugins daugelio šį miestelį aplankančių žmonių akis, sielą.

                               http://s017.radikal.ru/i404/1610/90/ab44b6ef29c1.png   

Kitą dieną grizau jau vakarėjant ir negalėjau pravažiuoti neįamžinęs jau pabaigto darbo , buvo tamsoka ir  blyksnė gadino gražų darbą, pagal išmintas ant pievelės pėdas buvo matyti,kad atidaryme dalyvavo nemažas skaičius žmonių.

http://s019.radikal.ru/i620/1610/79/d9aa80d9cf26.png

Internetas apie šį skulptorių pateikė, kad jo tėtis V.Lukošaitis yra Klaipėdoje skulptūrų parke, dar prie A. Žalio (buvusio Klaipėdos m. savivaldybės pirmininko), skulptūrų parke (buvusiose pertvarkytose kapinėse) pastatęs skulptūrą -"Vakarienė keturiems" puikus darbas pabrėžiantis šeimos svarbą, jos tęstinumą svarbą tautoje .

       http://s020.radikal.ru/i716/1610/1f/78f95550dcb0.png

Pasižvalgiau po visagalį internetą , kad pats pamatyčiau jos kūrybos braižą darbuose, deja nenudžiugau, tačiau radau papildomos medžiagos:
S. Dembovskytė – vilniečio gydytojo dukra, profesionali menininkė, tapybos mokėsi Miunchene, Krokuvoje, Paryžiuje, o į Tytuvėnus atvykusi, kai jos vyras, ekonomistas Eugenijus Riomeris, paveldėjo tėvo valdytą dvarą.
"Sofija ir Eugenijus susituokė po senojo Romerio mirties, 1911 m., ir atvyko į Tytuvėnus iš karto po vestuvių, o Celina Romerienė, uošvė, tik ant laiptų juos sutiko ir net į dvaro vidų neužėjus išvažiavo į gretimą dvarą Pagryžuvyje. Metus nebendravo su jaunavedžiais, ir tik po metų, kai gimė pirma mergaitė, pakvietė jaunuosius puodeliui arbatos į savo dvarą."
" Sofija,  gimusi  gydytojo  Tado  Dembovskio  ir  krokuvietės  Matyldos  Grosse  Šeimoje,  Dorpato
(Tartu) mieste būdama vos trejų, kartu su tėvais  1888 m. atsikėlė gyventi į Vilnių.  Čia ji  įgijo pirmuosius dailės prad-
menis  ir baigusi  mokslus  užsienyje  vėl  sugrįžo  į  miestą,  kurį vadino  gimtuoju.  Vėliau  tapusi  Romeriene apsigyveno Tytuvėnų dvare ir  įsiliejo  į Lietuvos  dailininkų gretas.  Sovietmečiu  ji buvo likusi  dailės  istorijos paraštėse.  Dailininkę,  kaip  ir  daugelį  Lietuvos inteligentų,  ištiko  tremtinės  likimas,  o  pavykus  išgyventi  - emigrantės  dalia.  Tragiškai niūri  1941  m.  kasdienybė  atšiauriame  Syktyvkare,  kaskart  rodydama  būties  trapumą,  ragino  imtis  plunksnos  ir rašyti  įsimintinų  vaikystės  ir  jaunystės  nuotrupų  prisiminimus,  vėliau  aprašyti  pačią  tremtį  ir  galų  gale  -  vos  ne kiekvieną  gyvenimo  dieną,  viltis  ir  rūpesčius,  prarastos  šeimos  ilgesį,  begalinę  vienatvę."
Papildomai ir plačiai parašyta jos jaunystė 2003m J. Širkaitės    http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedo … IC/content
Šiauliuose"Aušros "muziejaus padalinyje  Frenkelio viloje įsikūręs muziejus su daug išlikusių meno kūrinių.
Muziejuje saugomas dailininkės Sofijos Riomerienės (1885–1972) 84 paveikslų rinkinys.

http://s04.radikal.ru/i177/1610/ce/cd563e6f5829.jpg

Informacija būsimiems lankytojams
Adresas: Vilniaus g. 74, LT-76283 Šiauliai
Tel. (8 ~ 41) 52 43 89
El. paštas: daile[at]ausrosmuziejus.lt, info[at]ausrosmuziejus.lt
Svetainė internete http://www.ausrosmuziejus.lt/
Darbo laikas: antradieniais 10–18 val., trečiadieniais 10–19 val., ketvirtadieniais – penktadieniais 10–18 val.; šeštadieniais – sekmadieniais 11–17 val.
Poetas prelatas Maironis mėgo gražias netoli gimtųjų vietų Tytuvėnų apylinkes ir dažnai svečiuodavosi pas kleboną kun. Antaną Jančiauską, bičiulius Sofiją ir Eugenijų Riomerius Tytuvėnėlių dvare netoli Tytuvėnų. Čia jis lankėsi ir prieš savo mirtį. Dailininkė Sofija Riomerienė 1924 metais nutapė poeto portretą, Maironis ta proga jai parašęs eilėraštį.

http://s019.radikal.ru/i629/1610/ef/b2de428f1d7a.png

http://s016.radikal.ru/i336/1610/5b/a9c249a99a3e.png