Tema: Vašuokėnų dvaras

Kaimo bei dvaro vardas kilęs nuo Vašuokos upelio ir ežero.
Vašuokėnai (Vašekanskoje) jau minimi 1559 ir 1593 m. Upytės pavieto teismo aktuose.
Vašuokėnuose 1863 m. gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje buvo apsistojęs vienas iš sukilimo vadų poručikas Kasparas Maleckis (1840–1917). Gegužės 31 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio 12 d.) Vašuokėnuose jo vadovaujamas sukilėlių būrys net 13 valandų be pertraukos kovėsi su juos atsekusiu ir užpuolusiu carinės Rusijos pulkininko Michailovskio kariniu daliniu. Tik kitą dieną sukilėliai, netekę 6 kovotojų, prasiveržė iš apsupties ir pasitraukė Viešintų link, paskui persikėlė per Šventąją.
Vašuokėnų dvaro savininkai ir valdytojai dažnai keitėsi, priklausė įvairiems savininkams, tarp jų – Timotiejui Teterinui, Jonui Dievočkai, iki 1810 m. dvaras priklausė Mstislavlio laukininkui Tadui Mickevičiui, po jo mirties dvaras buvo pardavinėjamas dalimis, kol 1818 m. jį visą vėl supirko Juozapas Komaras, Komarų giminė jį valdė visą šimtmetį.XIX a. pradžioje, J. Komaras buvo Lenkijos kariuomenės pulkininkas, kaip Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto armijos dalinio karininkas dalyvavo 1812 m. žygyje į Maskvą.1831 m. sukilimo laikotarpiu J. Komaras buvo savo lėšomis sudaręs pulką ir jam vadovavo, bet carinės Rusijos valdžios represijų dėl to išvengė ir vėliau dirbo Vilniaus vyriausiojo teismo pirmininku. Dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje, kai dvaras priklausė jo sūnui Konstantinui Komarui (1813–1880). Tuo metu juose buvo įrengta ir koplyčia. 1913 m. iš varžytynių parduoto dvaro sodybos savininku tapo Bronislovas Brazdžius (1882–1935), Brazdžiai valdė dvarą iki jo nacionalizacijos 1940 m.
1914 m. vasarą, Europoje prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijos kariuomenei užėmus kunigų seminarijos patalpas Kaune karo ligoninės reikalams, rugsėjo pabaigoje į Vašuokėnų dvaro rūmus persikėlė ir visą žiemą čia savo veiklą tęsė Žemaičių kunigų seminarija, čia mokėsi pirmieji trys seminaristų kursai – apie 60 būsimųjų dvasininkų, o vyresnieji kursai į Vašuokėnus rinkosi laikyti egzaminų ir šventimams. Antrajame rūmų aukšte įsikūrė dėstytojai, seminarijos rektorius poetas Jonas Mačiulis-Maironis bei inspektorius Kazimieras Paltarokas, apačioje, priestate ir bokšte gyveno seminaristai.
1914 m. lapkričio 23 d. ir 1915 m. gegužės 16 d. Vašuokėnų dvaro koplyčioje Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius suteikė kunigo šventimus būreliui seminarijos auklėtinių. Seminarija Vašuokėnuose veikė iki 1914 metais įsižiebęs Pirmasis pasaulinis karas skaudžiai palietė ir Kauno kunigų seminariją.
http://i047.radikal.ru/1303/ba/1cd4b8180479.jpg
Karo reikalams buvo paimti Kauno kunigų seminarijos rūmai, o seminarijos inventoriaus dalis buvo perkelta į Panevėžį. Netrukus čia atvyko Maironis ir apsistojo Vašuokėnuose.
Vašuokėnų dvaro sodyba, esanti prie Vašuokos upelio ir ežero, XIX a. priklausė Komarams. Rūmai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje. XX a. pradžioje dvaro savininku tapo B.Brazdžius, geras Maironio pažįstamas. Jis bendravo su rašytojais, menininkais, kviesdavosi juos į Vašuokėnus. 1914 metais, prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, Brazdžius su šeima persikėlė gyventi į kumetyną, o rūmus užleido Kauno kunigų seminarijai. Visi seminaristai ten netilpo, todėl buvo nutarta, kad rūmuose gyvens ir mokysis trys pirmieji kursai, o kiti mokysis savarankiškai ir į Vašuokėnus atvažiuos egzaminų laikyti. II rūmų aukšte įsikūrė dėstytojai ir seminarijos rektorius Jonas Mačiulis - Maironis. Maironis Vašuokėnuose rašė poemą „Mūsų vargai". Seminarija rūmuose veikė iki 1915 m. pavasario paskui, artėjant vokiečiams, buvo iškelta į Smolenską (Rusija).
1923 m. Vašuokėnų kaime buvo 16 sodybų – 110 gyventojų. 1923 m. Vašuokėnų dvare buvo 12 sodybų – 55 gyventojai, taip pat minimi Vašuokėnų vienkiemiai – 7 sodybos, 71 gyventojas. 1938 m. kaimas bei dvaras buvo išskirstyti į vienkiemius, tuomet turėjo 198,29 ha žemės.
Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų, Anykščių rajono) Vašuokėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras – Vašuokėnai). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Latavos apylinkės.

1949 m. balandžio 4 d. kaimas buvo įjungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį ir buvo šio kolūkio centrinė gyvenvietė. Vėliau, stambinant ūkius, jis priklausė K. Štaro kolūkiui, o jį išskaidžius į mažesnius, buvo Vašuokėnų kolūkio centras, kol 1992 m. šis ūkis iširo.

1959 m. Vašuokėnuose gyveno 40 žmonių, 1970 m. – 50, 1979 m. – 75, 1987 m. – 57 žmonės.

XX a. viduryje kaime buvo atidaryta ir iki 2001 m. veikė biblioteka, iki XX a. pabaigos buvo kultūros namai ir pašto įstaiga, iki 2001 m. veikė Vašuokėnų pradinė mokykla. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: nuo 1951 m. – Jurgis Jonuška ir kt.
Šiuo metu dvaras ir jį supanti vietovė yra neprižiūrima ir sparčiai nyksta. Mačiau nuotraukas darytas 2001m tai dar stovėjo dauguma pastatų su pažeistomis stogo konstrukcijomis, kurių niekas neremontavo ir iki šio laiko vanduo atliko savo darbą. Vietiniai gyventojai  ,matydami kokybiškas perdengimo sijas ir kitas  pastato sudedamas dalis prisidėjo irgi,kad šis dvaras išnyktų ir paliktų tik rašytiniuose šaltiniuose.
Taip atrodė praėjusio šimtmečio pradžioje:
http://s020.radikal.ru/i715/1303/83/2d7b3bbcc6bc.jpg

Taip atrodė  2002m:

http://s42.radikal.ru/i098/1303/8e/82e8b11ded87.jpg

O taip 2011-05 menesio viduryje:

http://s019.radikal.ru/i637/1303/1a/1374f569a9f9.jpg

http://s019.radikal.ru/i624/1303/98/064eed5e28f0.jpg

http://s60.radikal.ru/i170/1303/1c/935c0efb7cab.jpg

http://s020.radikal.ru/i700/1303/01/b53c149ee8cd.jpg

http://s019.radikal.ru/i644/1303/78/754c1363dc61.jpg

http://i051.radikal.ru/1303/2b/4672abdbbadb.jpg

http://s57.radikal.ru/i156/1303/e8/053fcf2a7fe4.jpg

http://s018.radikal.ru/i514/1303/a4/02148043c65e.jpg

http://s019.radikal.ru/i628/1303/89/ff2901219ba6.jpg

http://s020.radikal.ru/i705/1303/93/fb00433baeb0.jpg

http://s09.radikal.ru/i182/1303/a3/dfb507688714.jpg

http://s018.radikal.ru/i514/1303/23/e9edbb71d27d.jpg