Tema: Kurios valstybės laimingiausios?!?

Tarptautinė Jungtinių Tautų organizacija kasmet paskelbia ,,Pasaulio laimės indeksą“. Vertindami tokius aspektus kaip socialinė parama, vidutinė gyvenimo trukmė, korupcija, pasitikėjimas valdžia, socialiniai ryšiai, gera sveikata, imigrantų gerovės lygis ir kt., JT sudaro laimingiausiųjų sąrašą . Tad kam šiemet laimė šypsosi labiausiai?

Į dešimtuko viršų išsiveržė skandinavai – pirmojoje vietoje karaliauja suomiai, antroje norvegai ir trečioje danai. Po danų, ketvirtieji yra islandai. Tik švedai kažkodėl ,,nusivažiavę” ir atsidūrę devintoje sąrašo vietoje.

Skandinavijos šalys laimingiausiųjų sąrašuose atsiduria tikrai ne pirmą ir turbūt ne paskutinį kartą, ir taip duoda darbo kultūrų tyrinėtojams, kurie bando įminti šių valstybių laimės paslaptis. Pasirodo, jog šiltas klimatas su amžinai šviečiančia saule ar materialinė gerovė gali tik iš dalies prisidėti prie laimės jausmo, tačiau esminiai tai lemiantys veiksniai yra visai kiti ir glūdi giliau.

Vienu skandinaviškiausių niuansų įvardijamas subtilus balansavimas tarp asmenybės individualumo ir bendruomeniškumo. Yra netgi toks Jantės įstatymas, nerašyta taisyklė, kad niekas negali manyti, jog yra geresnis už kitus. Įstatymą sudaro dešimt punktų: nemanyk, kad esi ypatingas, nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes, nemanyk, kad esi protingesnis už mus, nemanyk, kad esi geresnis už mus, nemanyk, kad žinai daugiau už mus, nemanyk, kad esi svarbesnis už mus, negalvok, kad kažką gerai išmanai, nesijuok iš mūsų, nemanyk, kad kažkam iš mūsų tu rūpi, nemanyk, kad gali mus kažko išmokyt.

Pagal Jante, išskirtinumas kelia pavydą. Naujas automobilis, geresnis išsilavinimas ar aukštesnis atlyginimas piktina kitus ir laužo įstatymą. Jo nesilaikymas kelia grėsmę bendruomenės darnumui, o bendruomenė labai svarbi.

1933m. danų rašytojas Akselis Sandemosas, neapsikentęs danų perdėto bendruomeniškumo mentaliteto, išsikraustė iš Danijos, o savo pastebėjimus apie tokio bendruomeniškumo įtaką danams aprašė novelėje apie mažą fiktyvų Danijos miestelį Jantė. Jame visi žmonės stengiasi neišsiskirti vieni iš kitų ir gyvena pagal „Dešimt Jantės įstatymų“. Savo novele A. Sandemosas kritikavo provincialų danų mentalitetą, remiantį tik kolektyvinę sėkmę ir baudžiantį individualias pastangas.

Iš tiesų įstatymas skamba kardinaliai ir kai kurie jo punktai jau tik surašyta istorija, tačiau bendra tendencija gyvuoja iki šių dienų – skandinavai gerbia vieni kitus, o viešas savo materialinės gerovės demonstravimas ir didžiavimasis būtų vertinamas negatyviai.

Taip pat Skandinavijoje nėra įprasta didžiuotis, jog vertiesi per galvą daug ir ilgai dirbdamas. Priešingai – yra tokių įmonių, kurios rūpindamosis savo darbuotojų gerove ne tik nesitiki, jog lojalus darbuotojas neprieštaraus dirbti viršvalandžius, bet ir įprastas 8 darbo valandas sutrumpinę iki 6 arba 5 darbo dienas iki 4. Taip pat kai kuriose įstaigose kai kurių pozicijų darbuotojams sudaromos sąlygos lanksčiai reguliuoti atvykimo/išvykimo į darbą laiką.

Netoli Kopenhagos esančiame didžiuliame ,,Danske” banke administracijoje dirbanti lietuvė Poilsinėms kelionėms pasakojo, jog ji darbe savo nuožiūra pasirodyti turi tarp 8-10 val. ryto. Atvykus nuskenuojama darbuotojo kortelė, tad dirbti pradėjus vėliau, ir vakare išeiti iš darbo teks vėliau – darbuotojui – laisvesnis pasirinkimas, darbdaviui – laimingas darbuotojas ir visvien visos darbo valandos atidirbtos.

Tokiais įstatymais siekiama bei duodama galimybė darbuotojams rūpintis ne tik karjera bei materialine gerove, bet ir skirti pakankamai laiko ir dėmesio savo šeimoms. Lietuvė vardija tik pliusus – gali be skubėjimo ir streso su šeima papusryčiauti ir nelenktyniaudama dėl kiekvienos minutės nuvežti vaiką į darželį.

Svarbus ir saugumo jausmas, kurį savo žmonėms sukuria valdžia. Skandinavijoje gerai išvystyta nedarbo draudimo, paramos auginantiems vaikus sistema, šios valstybės taip pat turi kompleksines paslaugas, pritaikomas individualiai, tarkime, imigrantams neretai suteikiama galimybė įgyti kalbos įgūdžių, netekę darbo yra įtraukiami į programas, kur gali įgyti darbinės patirties bei žinių, kad išvengtų gąsdinančio ilgalaikio nedarbo.

Ne paskutinį vaidmenį užima ir klimato juosta, kurioje yra Skandinavija. Egzistuoja teorija, jog atšiauresnėmis oro sąlygomis gyvenančioms bendruomenėms būdinga labiau rodyti tarpusavio paramą, susitelkti drauge.

Grįžtant prie laimingiausių valstybių sąrašo, lietuviai gali tik saves pagailėti, nes iki dešimtuko mums dar kaip iki mėnulio – esame 50 vietoje. Tačiau yra kuo ir pasidžiaugti, nes pernai buvome 2 vietom žemiau, taip pat esame kiek aukštėliau nei kai kurie kaimynai.

Beje, lyginant su pernai metų rezultatais, kaimyninės šalys šiemet taip pat kiek pakilo: Lenkija – iš 46 į 42, Latvija – iš 54 į 53, Estija – iš 66 į 63. Tuo metu Baltarusija iš 67 nusileido į 73, o Rusija smuko per 10 vietų į 59.

Visiškoje sąrašo pabaigoje, t. y. nelaimingiausių valstybių pozicijas užėmė Burundis, Centrinė Afrikos Respublika ir Pietų Sudanas.

Laimingiausių valstybių dešimtukas:

1 – Suomija;
2 – Norvegija;
3 – Danija;
4 – Islandija;
5 – Šveicarija;
6 – Nyderlandai;
7 – Kanada;
8 – Naujoji Zelandija;
9 – Švedija;
10 – Australija.

Nelaimingiausių valstybių dešimtukas:

147 - Malavis
148. Haitis
149. Liberija
150. Sirija
151. Ruanda
152. Jemenas
153. Tanzanija
154. Pietų Sudanas
155. Centrinė Afrika
156. Burundis

http://laprela.lt