Tema: Sapiegos, rūmai Vilniuje

Buvau maloniai nustebintas,kai pravažiuodamas pamačiau,kad pagaliau remontuojami Sapiegų rūmai, kalbos ėjo senokai,buvo spaudoje ir straipsniai su nuotraukomis,kad taip bus, bet kaip visuomet laikrodis sukosi sukosi ,o darbai ne.
http://s019.radikal.ru/i621/1510/74/63693a410b84.png

http://s009.radikal.ru/i308/1510/9d/684fe4a65944.png

    http://s019.radikal.ru/i611/1510/d2/a9ad745e1454.png


Kas liečia šių rūmų savininką-statytoją Leoną Sapiegą tai jo brolis – Jonas Kazimieras Sapiega buvo aktyvus bei žymus karvedys ir politikas. Jis ir pastatė prabangius rūmus Vilniuje XVII a. pabaigoje Vilniuje pradėjo apie 8 ha plote statybas sukvietes italų architektus ir kitus meistrus nelabai geru neramiu laiku. Barokinį Sapiegų rūmų statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis , kuris dalyvavo statant žymiausius XVII a. II pusės baroko paminklus Lietuvoje (Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio bažnyčią).Rūmus puošė dailininkai –  lipdytojas Giovanni Pietro Perti, tapytojas Michele Arcangelo Palloni .

Leono Sapiegos portretas

          http://s010.radikal.ru/i313/1510/60/cd934b095bfc.png

Nors kada LDK  buvo geri ramūs laikai, matyt tokio laiko aplamai nebuvo, o žmogui ,kuris žvelgė į priekį ir tikėjo,kad viskas bus gerai tai ne priežastis nekurti.Taip ir buvo- meistrai pastatė nuostabius , išsiskiriančius iš kitų savo architektūriniu braižu rūmus. Nenagrinejau, ar yra Europoje prototipiniai rūmai, bet šis pastatas patinka. Kas liečia  Sapiegų giminę, tai Wikipedijoje rašoma:
"Sapiegos (lenk. Sapiehowie, brus. Сапегі) – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje. Vilniuje ir Kodenyje išlikę giminės mauzoliejai Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir Kodenio Šv. Onos bazilikoje.

Sapiegos kilę iš rusėnų smulkiųjų bajorų, gyvenusių LDK ir Maskvos valstybės paribyje. Rusėnais vadinami rytų slavų – būsimų baltarusių ir ukrainiečių – protėviai, stačiatikiai, jų gyvenamos teritorijos priklausė LDK. Dominuoja versija, kad Sapiegos kilę nuo Smolensko, nors yra ir kita nuomonė, kad savo giminės šaknis sąmoningai artino prie LDK žemių ir  skelbėsi,kad turi giminingas šaknis nuo Gediminaičių,kildino iš romėnų karalių Palemoną į Lietuvą atlydėjusių didikų. Tuomet buvo labai populiari lietuvių didikų kilmės iš romėnų teorija. Esą, Gediminaičiai – karaliaus Palemono, o Sapiegos – Gediminaičių  palikuonys.Vrublevskių bibliotekoje saugoma tariama Žygimanto Senojo privilegija, kuria pripažįstama Sapiegų kilmė iš Gedimino sūnaus Narimanto ir tuo pat metu suteikiamas kunigaikščio vardas.  kaip iš tikro yra težino praeitis.
Giminė atsirado XV a. viduryje iš Didžiojo kunigaikščio raštininko Simono, kuris minimas nuo XV a. 5-ojo dešimtmečio. Pirmieji atstovai buvo stačiatikiai, nuo XVI a. pradėjo pereiti į katalikybę. Simono sūnūs Ivanas Sapiega ir Bagdonas pradėjo dvi giminės šakas (Kodenio ir Čerėjos). Iš Sapiegų giminės atstovų 22 buvo vaivados. Po 1700 metais pralaimėto Valkininkų mūšio giminės įtaka smarkiai susilpnėjo."

http://s018.radikal.ru/i524/1510/ee/0e3ded0ce2ac.png

Paveikslą nutapė J.Brandtas "Valkininkų mūšis"


Įdomi detalė charekterizuojanti tvirtą Sapiegų giminės apsisprendimą.  Kai 1658 metais susiklostė kritinė situacija – trūko lėšų kariuomenės atlyginimams, pas Povilą Sapiegą, įsikūrusį Bresto vaivadijoje, vykdamas į Varšuvą užsuko Rusijos karo delegacijos vadovas. Iš užrašytų pokalbių sužinome, kad į Povilą buvo kreipiamasi taip: „Jūsų didenybe, Lietuvos didysis etmone, Vilniaus vaivada, matote, kad jūsų padėtis sunki, lėšų neturite, kariuomenė maištauja, o caras žada visokių gėrybių – titulų, žemių, turtų, tik pereikite pas carą.“
Povilas Sapiega atsakė, jog liks ištikimas tai valstybei, kuriai dabar tarnauja".


Sapiegų herbas

                                        http://s011.radikal.ru/i315/1510/2b/1e3a34387a6f.png

LDK nustojo egzistuoti kaip valstybė, nes didesnę jos dalį okupavo Rusija. Buvę LDK didikai turėjo būti lojalūs rusų valdžiai.
Po  LDK žlugimo Sapiegos išlaikė didžiulius turtus, kurie leido jiems veikti kitose srityse, nusipelnyti krašto kultūrai –iš to laikotarpiu išskirtini keliautojas ir geologas Aleksandras Antanas (1773-1812), Žemės ūkio akademijos Dublianuose (dab. Lvovo žemės ūkio universitetas) įkūrėjas Leonas Liudvikas (1803-1878), 1831 m. sukilimo dalyvis Eustachijus Kajetonas (1797-1860). XIX a. Sapiegos dalyvavo politinėje veikloje Galicijoje. Tarp žymiausių XIX a. II p. politikų buvo Adomas Stanislovas (1828-1903), Vladislovas Leonas (1853-1920).

Tarpukariu išsiskiria du Sapiegos – Lenkijos užsienio reikalų ministras Eustachijus Kajetonas (1881-1963) ir Krokuvos arkivyskupas, kardinolas Adomas Steponas (1867-1951). Žinomas vienas Lenkijos Raudonojo Kryžiaus įkūrėjų Povilas (1860-1934).
Šiuo metu giminės atstovai daugiausia gyvena už Lietuvos ir Lenkijos ribų.
Tačiau Sapiegos nenorėjo su tuo taikstytis kaip Oginskiai ar Tiškevičiai. Jie paliko Lietuvą – kai kurie išvyko į Angliją, Prancūziją


Rūmų parkas taip pat yra neatsiejama rūmų ansamblio dalis. Sapiegų rūmų parką XVII a. pabaigoje barokinio prancūziško parko stiliumi projektavo nežinomas, manoma, prancūzų projektuotojas.

http://s018.radikal.ru/i521/1510/d2/660947c1ae35.png
Parke buvo du fontanai,per parką tekėjo 2 upeliai į Neries upę, o patį parką gražino ne viena rūšis medžių, tačiau iš 1795 metų rūmų inventoriaus aprašymo aišku, kad parke jokių augalų, išskyrus liepas, šermukšnius ir alyvas, nebebuvo likę. Tuo tarpu kai 1690 m. pradėtas veisti parkas, medelynas ir gėlynai, jame išaugo ir įdomių statinių, kaip antai: figų šiltnamis bei kavos namelis, ligi šių dienų vis dar germaniškai vadinamas kafenhauzu. Figų šiltnamyje, dar įvardijamame kaip oranžerija (mat jame buvo auginamos daržovės – minėtinos ropės, burokėliai), rašoma, jog buvusios dvi žalių koklių krosnys. Parkas buvo toks pats gyvybingas ir dinamiškas kaip rūmai, jame taip pat virė savas gyvenimas, o tai įrodo ūkiniai pastatai bei parko aplinka: parko plote būta kūdros, tvenkinių bei neaptverto žvėryno, skerdykla, plytininkų namas, plytinė, čerpinė, sodininko namas.
Visą XVIII šimtmetį rūmai ir parkas buvo vieni gražiausių, puošniausių ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK.

Prasidėjus Tado Kosciuškos vadovaujamam sukilimui prieš Abiejų Tautų Respubliką okupavusią Prūsiją bei Rusijos imperiją, Sapiegų rūmai veikė pagal savo rekreacinę bei rezidencinę paskirtį, tik šįsyk sienos glaudė Vilniuje įsitvirtinusios rusų kariuomenės 140 kareivių dalinį. XVIII a. pabaigoje dauguma Sapiegų rezidencijų persikelia į Debrečiną ir Ružanus. Pasinaudodami tokia padėtimi, traukdamiesi kareiviai nuniokojo rūmus, sudegino daug durų, grindų, išlaužė langus, sagadino krosnis. Po kareivių pasitraukimo rasti apgriauti ūkiniai pastatai, o parko medžiai iškirsti.

Mirus Kazimierui Jonui Sapiegai 1720 m. Antakalnio rezidencija atitenka  sūnui LDK maršalkai Aleksandrui Pauliui Sapiegai, kurio žinioje rūmai buvo 14 metų, iki pat jo mirties. Nėra išlikusių duomenų apie jo darbus Antakalnio rūmuose, tačiau jo palaidojimas Trinitorių bažnyčios požemiuose rodo ir sūnaus dėmesį Antakalnio valdai bei Viešpaties Jėzaus bažnyčiai, kurioje į sieną yra įkomponuotas brandaus rokoko stiliaus marmurinis Sapiegos sūnaus paminklas.
XVIII a. rūmų ir parko ansamblis išsaugotas Sapiegų giminės rankose, kadangi rūmai po Aleksandro mirties atiteko jo sūnui, Kazimiero anūkui, Mykolui Antanui Sapiegai.

1809 m. Sapiegų rūmuose įsteigta karinė ligoninė. Per 1843–1848 m. rekonstrukciją rūmai įgavo šiandienę išvaizdą. Didžioji dalis barokinio rūmų dekoro išsaugota fasaduose. 1927–1928 m. pastatas pritaikytas universitetinei akių klinikai. 1992 m. jis perduotas Martyno Mažvydo bibliotekai. Nuo to laiko rūmai stovi tušti. 2005 m. pastatas perduotas Valstybės turto fondui, 2009 m. – Kultūros paveldo departamentui.

Rūmų pirmojo aukšto patalpos  padalintos į dvi  dalis: fasadinėje pusėje buvo pagrindinis įėjimas, priemenė, pereinanti į koridorių ir į laiptinę ir keturi kambariai,rytų pusėje šešios patalpos, naudotos kaip sandėliai.
Antrasis rūmų aukštas, kaip vyravo tuometinėje architektūroje, buvęs reprezentacinis. Tai liudija ir antrame aukšte įrengta didelė salė, kuri buvo ne tik didžiausia bei puošniausia rūmų patalpa, bet ir išskirtinė savo langų bei durų skaičiumi, jų dydžiu. Manoma, kad ši patalpa funkcionavo kaip pobūvių salė.
Laukia labai daug darbo atnaujinant višlanginius lipdinius su ornamentais ir figūrėlėmis


http://s017.radikal.ru/i433/1602/9d/b72426bcff0f.png

http://s020.radikal.ru/i710/1602/fa/8b79de775b22.png

http://s018.radikal.ru/i502/1602/1e/5cd3498540f4.png

Viduje yra išlikusių fragmentų su sieninės tapybos freskomis, jos atidengtos ir prie jų jau liečiasi restauratorisi


http://s019.radikal.ru/i605/1602/81/01ee9490764e.png

                http://s020.radikal.ru/i715/1602/f1/c09956432762.png

http://s017.radikal.ru/i431/1602/64/4db4d3d0c5c6.png

Po trupinuką pinigėlių galima būtų surinktii ir iš smalsių organizuotų lankytojų, kurie norėtų matyti išlikusią autentiką kaip yra dabar ir sudaryti lankymui sąlygas-išskiriant dienos laiką savaitėje, galima ekskursijas apmokestinti ir tuo pat netrukdyti darbus atliekantiems specialistams.Vyktų puikus apsikeitimas, vienų pinigai , kitų darbas.Rūmai prie savęs traukia  vidine kilnumo aura ir lankytojų artėjant sezonui netrūktų. Tačiau lengviausia to nedaryti, atsisakyti , motyvuojant darbų sauga, pasiruošimu.  Rūmų atstatymas pereikalaus  nemažai lėšų ir užsitęs, o tai ir yra sunkiausia-laukti.