1

Tema: Pirmoji pagalba apsinuodijus kelionėje

http://s020.radikal.ru/i714/1403/a2/b9274813cfe1.jpg

Kaip padėti žmogui apsinuodijus?
Apsinuodijimas maistu
Būdingi simptomai:  pykinimas, vėmimas, spazminiai, raižantys pilvo skausmai, stiprus viduriavimas, skausmas skrandžio plote (duobutėje), rečiau galvos skausmas ar karščiavimas. Užsitęsus viduriavimui ir vėmimui, dėl didelės dehidratacijos gali sutrikti sąmonė.
Apsinuodijusį asmenį reikia paguldyti ir leisti ilsėtis.

http://s43.radikal.ru/i101/1403/fb/b7270fceb9fc.jpg

Duoti gerti daug negazuoto mineralinio ar kito vandens, silpnos juodos arbatos ir dubenį, jei žmogus vemia. Jei nukentėjusysis (ypač vaikas) neteko daug skysčių, dėl vėmimo negali gerti, tokį žmogų būtina pristatyti į ligoninę.
Apsinuodijimas alkoholiu
Būdingi simptomai:  alkoholio kvapas; sutrikusi sąmonė: sunku pažadinti, pažadintas gali kažką pasakyti ir vėl giliai užmiega; nerišli kalba; paraudusi, drėgna veido oda; sutrikęs kvėpavimas; sutrikęs regėjimas.

                         http://s020.radikal.ru/i712/1403/8e/bbd61b091e31.jpg

Yra keletas pavojų, kurie iškyla nesąmoningam alkoholiu apsinuodijusiam žmogui: gali įkvėpti vėmalų į kvėpavimo takus ir uždusti; gali sušalti, nes alkoholis išplečia kraujagysles ir žmogus greičiau netenka šilumos; neblaivumas gali sutrukdyti nustatyti kitokią ūminę būklę ar sąmonės netekimo priežastį: galvos traumą, insultą, infarktą ir t. t..
Jei apsinuodijęs alkoholiu  asmuo kvėpuoja, guldykite jį į stabilią šoninę padėtį, patikrinkite ar nėra traumas požymių. Apsinuodijusį alkoholiu asmenį apklokite, kad nesušaltų. Nebandykite vimdyti. Stebėkite jį, vertinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, kol apsinuodijęs asmuo  atsigaus.
Jei tokį asmenį apėmę traukuliai, yra galvos trauma, sutrikęs kvėpavimas – skubiai kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Jei reikia pradėkite gaivinimą.
Visais atvejais jei alkoholiu apsinuodijo vaikas, kvieskite GMP arba patys organizuokite apsinuodijusio vaiko nugabenimą į gydimo įstaigą.

Apsinuodijimas vaistais
Būdingi simptomai:  Šalia apsinuodijusio asmens yra tuščių vaistų pakuočių, arba vemia tabletėmis, arba pats prisipažino, kad vartojo didelę dozę vaistų;
Jei asmuo sąmoningas, paklauskite, ką, kiek ir kada jis išgėrė. Nereikėtų sukelti vėmimo, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo ką tik apsinuodijo, yra sąmoningas ir sukelti vėmimą rekomendavo specialistas. Tokiu atveju reikėtų duoti išgerti stiklinę šilto vandens, patarkite kišti jo paties pirštus į burną, kad sukiltų vėmimas. Veiksmus kartokite, kol iš skrandžio pradės tekėti švarus vanduo. Stebėkite nukentėjusiojo būklę. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. Jei kyla kokių neaiškumų, galite visą parą konsultuotis su 112 konsultantais.
Apsinuodijimas narkotikais
Jei įtariate apsinuodijimą psichoaktyviomis medžiagomis (kokainas, krekas, ekstazis, amfetaminai, heroinas, raminamieji vaistai, anestetikai, LSD, haliucinogeniniai grybai ir kt.) būtinai kvieskite greitąją pagalbą!
Jei žmogus sąmoningas, išsiaiškinkite, kokias medžiagas jis vartojo. Būtinai surinkite aptiktus miltelius, tabletes ir kitą, kad būtų galima nustatyti, kas vartota. Nepalikite nukentėjusiojo vieno, stebėkite jo būklę, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
Jei žmogus nesąmoningas, nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą. Gaivinimo metu patys naudokite individualios apsaugos priemones.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Apsinuodijimas maistu gali būti bakterinės ir nebakterinės kilmės. Bakterinės kilmės apsinuodijimai maistu yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: toksikoinfekcijas ir toksikozes.
Toksoinfekcijos: šiai ligų grupei yra būdinga keli būdingi bruožai – į organizmą patenka ligos sukėlėjai bei yra stebima organizmo intoksikacija. Toksikoinfekcijų grupei priskiriami tokie susirgimai, kaip:
Salmoneliozė: pagrindiniai salmoneliozės šaltiniai yra šie maisto produktai: paukštiena, kiaušiniai, kiaulienos produktai. Mėsa yra užkrečiama skerdyklose, patenkant ant mėsos žarnų turiniui. Kiaušiniai gali būti užkrėsti dėl to, jog paukščiai yra šių mikroorganizmų nešiotojai. Susirgimo inkubacinis periodas 6 – 36 valandos.
Šigeneliozė – dizenterija. Sukėlėjas gyvena žmogaus ar gyvūnų žarnyne. Į maista patenka per nešvarias rankas ar per naminius parazitus – muses. Inkubacinis periodas – 1 – 3 savaitės. Jeigu bakterijų patenka labai dideli kiekiai, latentinis periodas gali būti trumpesnis.
Virusinės infekcijos yra dažnesnės vaikams ir paaugliams. Sukėlėjas patenka į maistą iš žarnyno per nešvarias rankas. Dažniausiai virusinės infekcijos yra susiję su tokiu maistu, kaip sumuštiniai, salotos. Maistas yra užkrečiamas jau pagamintas.
Toksikozėms priklauso ligos, kurių simptomus lemia ne mikroorganizmai, o jų toksinai. Šiai grupei priklauso keli susirgimai: stafilokokinė intoksikacija ir botulizmas.
Stafilokokinė intoksikacija: sukėlėjas auksinis stafilokokas, patenkantis į maistą iš nosiaryklės, odos pūlinių. Toksinai pasigamina mikroorganizmams dauginantis maisto produktuose prieš juos suvalgant. Toksinas yra atsparus aukštoms temperatūroms, kaitinant produktus nesuyra. Inkubacinis periodas – 4 – 6 valandos.
Botulizmas: tai yra vienas sunkiausių apsinuodijimų maistu. Sukėlėjas anaerobinis sporinis mikroorganizmas. Sporos yra atsparios šilumai. Patenka į organizmą valgant konservuotus maisto produktus, rūkytas dešras bei sūdytą žuvį. Dauginasi ir išskiria toksiną beorėse sąlygose, konservuose, dešros arba žuvies viduje. Inkubacinis periodas – 18 – 36 valandos.
Nebakterinės kilmės apsinuodijimui maistu priskiriama apsinuodijimas augalais, gyvulinės kilmės produktais, mikotoksinais. Apsinuodijimui augalais priklauso – durnaropės, drignės, tai yra, augalai, kurių sudėtyje esančios medžiagos, veikia panašiai kaip atropinas. Gali būti apsinuodijimai vaisių ir uogų kauliukuose esančiomis nuodingomis medžiagomis, nes branduoliuose yra arseno ar ciano darinių. Taip pat galima apsinuodyti nevirtomis pupelių ankštimis, nes jose yra fazino. Dažniausiai apsinuodijama bulvėse randamu gliukoalkaloidu – solaninu.Negalima nežinomoje vietoje (ypač užsienyje atsitiktinai kramtyti papuolusio augalo stiebą ,lapus...)
Gyvūninės kilmės produktai, galintys sukelti apsinuodijimus yra jūrų gyvūnų toksinai (paralyžuojantys moliuskų nuodai ir toksinai; žuvų nuodai ir žuvų siguatoksiškumas; skumbroidiniai apsinuodijimai) bei gyvulinės kilmės maisto toksinai, patekę iš pašarų.
Mikotoksinai – tai yra daugiausiai lėtiniai apsinuodijimai. Mikotoksinai yra pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktai. Jais dažniausiai užteršti tie produktai, kurie pagaminti iš tropinio klimato augalų (kukurūzai, ryžiai, kviečiai, riešutai, gyvuliams skirtas pašaras). Jei užterštas gyvulinis pašaras, aflatoksinai gali patekti per mėsą ir pieną.